TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kartais susidaro įspūdis, kad Berlyno siena tebestovi

2007 05 11 0:00

Gegužės 9-oji Europos Sąjungoje (ES) buvo minima. Minima kaip Europos diena.

Tokios datos ne tik mums, bet ir didumai europiečių teturi simbolinę reikšmę. Tai puiki proga apmąstyti, su kokiais iššūkiais yra susidūręs Senasis žemynas.

Pirmiausia - norime to ar ne, Europa ir ES tampa sinonimu. Būtent ES, o ne Rusija, Serbija ir jų kaimynės yra europietiškos tapatybės konstravimo erdvė. Tačiau ši tapatybė kol kas skendi miglose, nes europiečiai vis dar neišsklaido praeities šešėlių ir neturi aiškios ateities vizijos.

Ilgai europiečiai tarsi nesąmoningai buvo perdavę savo europietiškumo klausimus spręsti politikams bei teisininkams, bet gyvenimas parodė, jog šie yra gana atitrūkę nuo paprastų žmonių lūkesčių. Negana to, daugybė dalykų, kurie atrodė savaime suprantami (gerovės valstybės idėja, atvirumas emigrantams), pasirodė nebeatlaikantys gyvenimo išmėginimų.

Pagaliau Europos Sąjunga, turėjusi būti europietiškos vienybės projektu, atsidūrė akligatvyje. Būtent eiliniai europiečiai referendumais sužlugdė Europos Konstitucijos priėmimą. Prancūzai ir olandai aiškiai leido suprasti, jog jiems nepriimtinos federalizmo, unifikacijos ir niveliacijos tendencijos, kurių neišvengta šio dokumento projekte.

Kaip ir ne vienam europiečiui, gali kilti klausimas, iki kur driekiasi Europa? Ar ji apima ir Eurazijos plotus, o su jais ir mentalitetą, kuriam svetimos daugybė vertybių, be kurių neįsivaizduojame europietiškumo kaip tokio? Ar įmanoma kalbėti apie jį, jei nėra apibrėžtos aiškios gairės, kas yra europietis, kokia jo savimonė?

Šie klausimai turi būti gvildenami ne vien politikų ir humanitarų, bet ir visų, kuriems ateitis neapsiriboja jų vaikų materialine gerove.

Sukama unifikacijos keliu, bet kad ir kaip būtų paradoksalu, kartais susidaro įspūdis, jog Berlyno siena tebestovi. Jos nebėra Vokietijoje, bet ji tebestyro tiek eilinių europiečių, tiek politikų mintyse. Ji tebeskirsto europiečius į Rytų ir Vakarų (akivaizdžiai ne geografinis padalijimas), ji nematoma linija tebedalija kultūrą, mentalitetą, požiūrį į geopolitinę padėtį, vertybes.

Nors jau artėjame prie dviejų dešimtmečių, kai žlugo Sovietų Sąjunga, tačiau neretai susidaro įspūdis, jog elgesio su Rusija įpročiai ir standartai yra tie patys kaip ir prieš dvidešimt metų: konformizmas bei pragmatizmas.

Štai kodėl prieš kelias dienas profesorius Vytautas Landsbergis galėjo prabilti apie Europos krizę. Mažoji Estija tapo rimtu Europos vienybės išbandymu. Juk ES prabilo tik tada, kai Estijos ambasados apsiaustis pasiekė ribą. Žinoma, kažkoks paminklas Vakarų europiečiui neatrodo jokia problema, nes jis nežino, ką reiškė mažai tautai ruso kareivio batas. O štai rytiečiui tai - priminimas, ką iškentėjo jo tėvai ir seneliai. Maža to - kai kas nors kvestionuoja pačią vienos ES narių teisę namie tvarkytis savo nuožiūra. Tokia Rusijos reakcija nesulaukia jokio ES struktūrų vertinimo.

Tai turi priversti sunerimti tuos mūsų politikus, kurie žadino viltis, jog europinės struktūros taps patikimu prieglobsčiu saugumo garantijų trokštančiai šaliai. Tad po Estijos įvykių būtina įvairiais lygiais vėl iš naujo kelti Europos vienybės klausimą. Be jos neįmanoma kalbėti apie jokią europietišką tapatybę. Jos nesukurs jokia Konstitucija, bendra pilietybė, užsienio reikalų komisaro institucija.

Tai įmanoma tik dar kartą sugriovus Berlyno sieną tiek paprasto europiečio, tiek politikų sąmonėje. Tik čia reiks daugiau nei plaktukai ir laužtuvai. Valios išvysti Europą kitaip.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"