TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kas anksčiau prisikels laisvei – rusai ar ukrainiečiai?

2015 01 14 6:00

Ką bendra turi poezija ir politika? Nebent tai, kad ir vieną, ir kitą kuria žmonės. Matyt, todėl kartais poezija ima ir persipina su politika. 

Kaip persipynė klausime, kuris tapo šio komentaro pavadinimu ir kurį suformulavo poetas, rašytojas, vienas garsiausių Rusijos ir SSRS bardų Bulatas Okudžava, kai iki ukrainiečių laisvės maidano dar buvo likę daugiau kaip ketvirtis amžiaus.

Poetų, bardų Rusijoje daug. Bet reto jų poezijoje taip stebėtinai susisiejo mums, lietuviams, skaudžiai reikšmingi, į praeitį tolstantys, bet nenutolę Sausio 13-osios įvykiai ir dabar vykstančios kovos Rytų Ukrainoje kaip B. Okudžavos kūryboje. Laike ir erdvėje nesusisiekiančius įvykius amžiams sujungė kraujas, pralietas dėl laisvės, į kurią kėsinosi ir tebesikėsina tas pats priešas – Rusijos didvalstybė (deržava).

Pasibaigusių 2014-ųjų gegužę B. Okudžavai būtų suėję 90 metų. Ta proga buvo surengta daug atminimo vakarų, koncertų, paskelbta gausybė mažai žinomų ar net visai nežinomų faktų iš jo biografijos. O kadangi poetai – tikri, Dievo palaimintieji – neretai būna apdovanoti numatymo dovana, B. Okudžava, pasirodo, irgi spėjo pasakyti, parašyti, išdainuoti nemažai minčių, kurias šiandien galima vadinti įžvalgomis ar net pranašystėmis.

Viena tokia įžvalga-klausimas kilo B. Okudžavai šnekučiuojantis su muzikologu ir žurnalistu Vladimiru Frumkinu. “Įdomu, jei pas mus atsiras daugiau laisvės ir gyvenimas ims keistis, kas anksčiau prisikels laisvei – rusai ar ukrainiečiai?” - pasiteiravo B. Okudžava ir, norėdamas paaiškinti savo klausimą, pasidalijo prisiminimais apie pokario metus, kai dirbo mokytoju vienoje Kalugos srities mokykloje.

Pasak B. Okudžavos, tais laikais pagrindinis maisto produktas ten buvo kiauliena. Kiaules žmonės skersdavo rudenį. Ukrainiečių tautybės gyventojai iš mėsos darydavo dešras, rūkydavo kumpius ir kitus delikatesus, o rusai sukapodavo skerdieną į gabalus ir sumesdavo į statines, pripiltas sūraus vandenio. Jaunas mokytojas mėgindavo šiuos protinti: “Kam jums ta įsisūrėjusi mėsa? Žiūrėkite, kaip kaimynai skerdieną tvarko!” – “Patys žinom, - atsakydavo rusai. – Bet… nėra noro terliotis.”

Tokia “filosofija” sukrėtė B. Okudžavą, todėl rusiškąjį nenorą “terliotis”, vadintiną tinginiu, poetas prisimindavo nuolat. Tik kodėl jam, žmogui, kurio šaknys siekia Kaukazą, taip parūpo dviejų etniškai ir istoriškai susipynusių slavų tautų ateitis? Nejaugi skvarbiomis poeto akimis jau tada įžvelgė galimų jų tarpusavio “varžytuvių” pasekmes ir įtaką visos Europos ateičiai?!

Įsibėgėjus "perestroikai", kai daugelis inteligentų patikliai atvėrė širdis ir protus Michailo Gorbačiovo idėjoms, B. Okudžava skaudžiai išgyveno jam atsivėrusias naujas žinias ir nemalonias tiesas apie šalį, kurią laikė savo tėvyne. Laiške, rašytame 1989 metais, B. Okudžava prisipažino: “Ir anksčiau žinojau, kad mūsų visuomenė yra degradavusi, bet nė nenumaniau, jog iki tokio laipsnio! Išliko ir vienas kitas padorus žmogus, bet ką jie, palyginti su milžiniška minia, gali?.. Nebesinori nei skubėti, nei dalyvauti įvairiuose visuomenėje vykstančiuose procesuose. Norisi (lindėti – aut.) tykiai, nesižvalgant, nelaukiant, nesitikint…”

Paskui Vilniuje sugriaudėjo šūviai, sukrėtę visą pasaulį. Ir B. Okudžava nenutylėjo, atsiliepė į juos eilėraščiu, kuris buvo išspausdintas 1991 metų vasario 4-ąją laikraštyje “Večerniaja Moskva”. Prasidėjo jis žodžiais: “Vyručiai, vėl mus apgavo,/ vėl nuvedė ne ton pusėn./ Mes ką tik buvom įkvėpę visa krūtine,/ bet iškvėpti vėl nebegalime.” Eilėraščio pabaigoje - skaudi lyg infarkto smygis išvada: “Vyručiai, mus vėl išdavė,/ o juk aplink žiema,/ ir trumputis tiesos žodis/ blaškosi lyg balandis tamsoje.”

Kai 1992 metais žurnalas “Stolica” paklausė poeto, ką jis laiko didžiausia Rusijos bėda, B. Okudžava atsakė: “Tai, kad mes, patys to nesuvokdami, kūrėme nežmonišką, su jokiais gamtos ir istorijos dėsniais nesuderinamą visuomenę. Negana to, mes iki šiol nesuvokėme tikrojo tos bėdos masto… Mes vis dar nemokame gerbti žmogaus asmenybės, nematome joje aukščiausios gyvenimo vertybės, ir kol visa tai tebėra mūsų kraujyje, niekas nepasikeis. Bolševizmo psichologija toliau naikins mus ir mūsų vaikus. Deja, ji pernelyg stipri, griaunanti ir nepaprastai gaji.”

Dar viena sukrečianti B. Okudžavos įžvalga apie tai, kad tautiečiai, šalies piliečiai yra taip giliai įklimpę į totalitarinę savo praeitį, jog anksčiau ar vėliau vėl užsigeis diktatoriaus, Vado. Toji įžvalga aplankė poetą lemtingais 1991 metais, bet jos aidas pasirodė esąs toks galingas, kad pasiekė mūsų dienas.

Šiandien matome, kaip Rusijoje masinės propagandos apkvaitintos minios vėl garbina Vadą, pastačiusį ant sulinkusio visuomenės stuburo savo valdžios vertikalę. Tačiau beveik nebematome tų tribūnų, tų žiniasklaidos priemonių, kuriose galėtų pasirodyti B. Okudžavos nupieštas (1991 m.!) rusų minios portretas: “Riaumoja pulti raginančios gerklės,/ be skaičiaus broliški kapai…”

Šiandien, pačiame masinės patriotinės isterijos įkarštyje, tokiam eilėraščiui Rusijos spaudoje nebeatsirastų vietos. Jo autorius būtų apšmeižtas, paskelbtas tėvynės išdaviku, “penktąja kolona”…

Dar 1995-ųjų vasarą, kalbėdamas apie Rusijos karą su Čečėnija, B. Okudžava stebėjosi: “Nejaugi Rusijos valdžia neranda kito būdo įsitvirtinti po saule, tik žudydama savus?..”

Išeitų, neranda iki šiol. O minia tokiai žudikiškai valdžiai isteriškai pritaria.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"