TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kas atsitiko?..

2013 05 21 4:24

Nesinori nei piktintis, nei smerkti. Tik suprasti Lietuvos politikų elgesio motyvus, taip pat lietuvių politikus Punske, Lenkijoje.

Kodėl ir vieni, ir kiti, žinodami, jog gegužės viduryje gali tekti uždaryti tris paskutines už Punsko miestelio ribų esančias mokyklas, tik imitavo, kad šį tą daro joms išsaugoti. Kodėl tuos keletą mėnesių buvo lyg sustingę, tarsi piktos raganos užburti. Kaip pasakoje, atsikandę nuodingo obuolio. Ir kas yra ta piktoji ragana, paverčianti politikus mankurtais, atimanti norą saugoti lietuvybę.

Bet juk tai ne pasaka, o realybė. Gegužės 17-ąją kaip vėzdas trenkė žinia iš Punsko: iš trijų ten esančių mokyklų dvi naikinamos. Beje, kažin kodėl uždaroma ir didžiausia iš jų, Navinykų mokykla, kurioje puoselėjama lietuvybės dvasia, etnokultūra, vaikai išmokyti austi juostas, turi nedidelį muziejų. Naikinamas ne tik švietimo, bet ir kultūros židinys. Neatsitiktinai gegužės 17-oji, kai buvo priimtas šis sprendimas, jau pavadinta juoda diena lietuvių visuomenei Lenkijoje. Kodėl? Kas privertė lietuvių politikus žengti tokį žingsnį? Jeigu jie neatsakys į tai, patys bus kalti.

Pradėsiu nuo to, kad tik sužinoję apie galimą lietuvių mokyklų uždarymą Lenkijoje vasario pabaigoje mes, trys Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai: Romualdas Ozolas, Bronislovas Genzelis ir šių eilučių autorius, nuvykome į Punską. Susitikome su Lenkijos lietuvių vadovais, aktyvistais, lietuvybės puoselėtojais, vėliau kalbėjomės ir su Punsko valdžia - viršaičiu Vytautu Liškausku. Sutarėme, kad kategoriško sprendimo uždaryti tris mokyklas, jei Lenkijos centrinė valdžia neskirs reikiamo finansavimo, Punsko valsčiaus taryba vasario pabaigoje nepriims, kaip buvo manyta iki minėto susitikimo. O mes, trys sąjūdininkai, grįžę kreipsimės į Lietuvos valdžią, visuomenę ir prašysime, kad būtų imtasi priemonių mokykloms išsaugoti. Juo labiau jog ir premjeras Algirdas Butkevičius, išgirdęs apie šiuos įvykius ir žurnalistų paklaustas, kaip rengiasi spręsti lietuviškų mokyklų problemą Lenkijoje, atsakė, kad Vyriausybė skirs 400 tūkst. litų joms išlaikyti. Atrodė, galima suremti pečius, o jeigu lėšų šiems metams dar trūktų, kaip nors gauti jų iš mūsų visuomenės, neabejingos lietuvybei. Taip ir siūlėme daryti.

Tačiau reikėjo žinoti, ar Vyriausybė tikrai skirs žadėtas lėšas, ir ką ji pati rengiasi daryti. Paprašėme susitikimo su premjeru A.Butkevičiumi ir gavome patikinimą, kad jis tikrai įvyks. Laukėme to keletą mėnesių, bet taip ir nesulaukėme. Tada informavome, kad sąjūdininkai visuomenininkai, rašytojai, kiti kultūros, inteligentijos atstovai nori susitikti su švietimo ir mokslo ministru Dainiumi Pavalkiu. Gavome atsakymą, jog ministras esąs labai užimtas. Mat artėja pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai, tad jis neturi laiko tokiems susitikimams.

Lietuvos rašytojų sąjunga per savo suvažiavimą priėmė specialų kreipimąsi-rezoliuciją dėl to, kad reikia gelbėti lietuvių mokyklas Lenkijoje. Ir vėl - jokio atgarsio ne tik iš valdančių partijų politikų, bet ir iš opozicijos. Tik Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas surengė diskusiją dėl šių mokyklų. Ministras D.Pavalkis joje taip pat dalyvavo. Vis dėlto ir po diskusijos nei Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), nei partijos, delegavusios savo atstovus į minėtą komitetą, realiai spręsti problemos nepradėjo.

Likus dienai iki mokyklų uždarymo 25 Seimo nariai, priklausantys įvairioms parlamento frakcijoms, priėmė pareiškimą, raginantį nenaikinti mokyklų, tačiau buvo per vėlu. Beje, tada ŠMM vadovai pranešė ir pritrenkiančią žinią: Lenkijos lietuviams pažadėtos lėšos, 400 tūkst. litų, taip ir nebuvo pervestos, nes Lietuvos valdžia, cituoju, "to nedarė, kol buvo nepriimtas sprendimas dėl mokyklų likimo". O ką dabar darys, kai sprendimas jau priimtas? Džiaugsis, kad sutaupė, nes tų lėšų nebereikės pervesti?

Per tą laiką švietimo ir mokslo ministras D.Pavalkis lankėsi Lenkijoje, bet neaišku, ar reikalavo, kad jos valdžia laikytųsi įsipareigojimo finansuoti tautines mokyklas, kaip tai daro Lietuva. Ministras grįžo gavęs miglotų pažadų. O aukšti Lenkijos pareigūnai, atvykę į Punską, pareiškė, kad lėšų iš šalies biudžeto lietuviškoms mokykloms nebus skiriama. Nebent po kelerių metų. Vadinasi, uždarykite mokyklas, o paskui žiūrėsime, kaip seksis jas atgaivinti, kai vaikučiai išsibarstys po kitas mokymo įstaigas, gal ir lenkiškas.

Lietuvos valdžios elgesio lietuvių mokyklų Lenkijoje atžvilgiu nesupratau, kol per vieną televizijos laidą akis į akį susitikau su žmogumi, kuriam, pasirodo, mūsų Užsienio reikalų ministerijoje (matyt, iki Lietuvos pirmininkavimo ES), patikėta "sutvarkyti" lietuvių mokyklų Lenkijoje problemą ir kitus klausimus, nepatinkančius įsitikinusiesiems, kad lietuvių kalbos vartojimą reikia labiau riboti.

Tai - buvęs Lietuvos ambasadorius Lenkijoje ir buvęs užsienio reikalų ministras, KGB rezervo kapitonas, kažin kodėl įvairiai Lietuvos valdžiai labai patikimas žmogus Antanas Valionis. Todėl gautas toks rezultatas. Ir ką Lietuvos valdžia atsakys į klausimą, kas vis dėlto atsitiko?

Buvusi Lenkijos lietuvių draugijos pirmininkė Irena Gasperavičiūtė neseniai pasakė: "Lietuviai pavargo vieni kovoti už savo išlikimą." Nenuostabu. Juk mes ir Lietuvoje pavargstame daužyti galvą į sieną. Lyg gyventume svetimoje valstybėje. Nors politikų, mėgstančių pasipuošti tautiniais drabužiais ir taip demonstruoti meilę lietuvybei, yra.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"