TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kas atsitiko, kad praradome norą pažinti savo tautos istoriją

2006 11 14 0:00

Nepaisant Švietimo ir mokslo ministerijos pastangų biurokratizuoti mokslą, remti mokslinius straipsnius, kurių neįmanoma skaityti, vis tiek sulaukiame vis įdomesnių istorikų darbų. Lietuvos istorikams atvėrė duris Italijos, Prancūzijos, Vatikano, Vokietijos ir kitų šalių archyvai.

Deja, geriausi darbai lieka visuomenės mažai pastebėti. Neretai išgirsti, esą mūsų istorikams trūksta patriotinio jausmo, o knygos vertinamos tik iš nuogirdų.

Istorinę sąmonę savaip formuoja žiniasklaida, grožinė literatūra. Bet žiniasklaida mėgsta skandalus. Nesu įtarus. Nemanau, kad žurnalistus veikia kokios nors užsienio jėgos. Žinoma, mūsų nedraugai trina rankas iš džiaugsmo išgirdę, kad koks nors tituluotas Lietuvos mokslo veikėjas paskelbia, esą Lietuva, pasinaudojusi Vokietijos silpnumu, okupavo Klaipėdos kraštą. Išgirsti ir kitų "naujienų": Lietuvoje niekada nebuvo germanizacijos - ji sovietų istorikų prasimanymas, siekiant nukreipti dėmesį nuo rusifikacijos... Vis piktinamasi, kad švaistomos lėšos Valdovų rūmams atstatyti, pamirštant, kad jie buvo Rusijos valdžios įsakymu sąmoningai susprogdinti kaip Lietuvos valstybingumo simbolis. Panašiais "atradimais" gardžiuojasi žiniasklaida, pateikia juos kaip istorikų žodžius, spausdina pasipiktinusių piliečių laiškus, tačiau argumentuota kitų istorikų nuomonė, paneigianti tokius svaičiojimus, sunkiai skinasi kelią į viešumą. Nieko nuostabaus. Dar Sąjūdžio pradžioje iš vieno anglo išgirdau: "Jūs stebitės, kad mūsų spauda nieko nerašo apie Lietuvą? Ji vadovaujasi principu: jeigu šuo įkando žmogui, nieko stebėtino, bet jeigu žmogus įkando šuniui, įdomu..."

"Naujų" koncepcijų atradėjai dažniausiai patys nelabai ką sugeba, bet jie pašėlusiai nori būti žinomi. Ir tikrai jų pavardės nuskamba plačiai. Tačiau tik tikrieji istorijos gerbėjai žino R. Šmigelskytės, I.Lukšaitės, Z. Kiaupos, J.Kiaupienės, G. Sliesoriūno ir kitų kruopščiųjų istorikų pavardes. Jų darbuose atskleidžiami, tikslinami mažai žinomi faktai, bet jie lieka beveik nepastebėti.

Sąmoningai neminiu skandalingų frazių autorių, nes jie ir taip žinomi. Ką gi, mes neturime šalies kultūros politikos. Mūsų valdžios vyrų ir moterų ausys kurčios, kai kalbama apie šalies kultūrą, tautos išlikimo galimybes. Jų požiūrį dar kartą pademonstravo praėjusios savaitės pabaigoje Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakultete įvykusi konferencija "Tautinio tapatumo išsaugojimas Europos Sąjungoje". Dalyvavo gausus būrys Europoje pripažintų teisininkų, filosofų, istorikų, buvo analizuojama tautų išlikimo problema naujame globalizacijos procese, tarptautinės teisės santykis su nacionalinės teisės normomis.

Ši tematika turėjo būti įdomi ir politikams, tačiau atvyko tik tie, kurie buvo pakviesti skaityti pranešimų. Pasak konferencijos organizatorių, kvietimai buvo išsiuntinėti įvairioms partijoms, Seimo nariams. Deja, jie nepasirodė, nors ten išgirstos žinios galėtų jiems padėti priimant politinius sprendimus. Konferencija virto tarpusavio pasiguodimu. Panašiai atsitinka ir su kitomis kultūrologinėmis ir politologinėmis konferencijomis.

Nejučia susimąstai, kas atsitiko, kad praradome norą pažinti savo tautos istoriją? Tai turėtų būti ne vien valdžios rūpestis. Naujoji Vyriausybė dar nesuspėjo suformuoti savo politikos tautos būties klausimais, o paveldą įgijo nekokį.

Svajoju apie laiką, kada ir žiniasklaidai parūps ne tik įkandimai šuniui...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"