TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kas bendra tarp pieno, vizų ir "Pervyj Baltijskij"

2013 10 30 9:00

Žiniasklaidos antraštėse šį rudenį dominuoja Lietuvos santykių su Rusija tema. Apie juos bus rašoma ir po šiandien planuojamo Algirdo Butkevičiaus ir Dmitrijaus Medvedevo telefoninio pokalbio. 

Tikėtina, kad valdantieji įvykį mėgins nušviesti teigiamai, tačiau Rusijos siūlomos pokalbio temos tik patvirtina, kad dvišaliai santykiai tarp mūsiškių „perkrovėjų“ ir Rytų kaimyno rimtai komplikavosi. Tuo mastu, kuriuo tarp Lietuvos pareigūnų girdėti pažadų nuolaidžiauti, Rusijoje ryškėja siekis dominuoti „Pabaltijo“ erdvėje - politiškai, ekonomiškai, kultūriškai - taip, kaip senais laikais.

Ekonominių santykių padėtį atspindi klausimai, kuriuos per pokalbį žada kelti A.Butkevičius. Užtrenktos durys Lietuvos pieno produktų eksportui vėl įrodė, kad lietuviškas verslas, rinkdamasis Rusiją, renkasi ne tik didelę rinką, bet ir riziką, susijusią su Kremliaus politiniais sprendimais. Antras pavyzdys - dujų kainos. Čia koks nors sutarimas būtų įmanomas tik tuo atveju, jei šiandien Lietuva atsisakytų ieškinio Stokholmo arbitraže "Gazprom". Bet tai reikštų, kad ne vienus metus Lietuvos gyventojus apvaginėjusiam "Gazprom" neteks jokia atsakomybė.

Apgailėtiną politinių santykių padėtį rodo tai, kaip socialdemokratų Vyriausybė sprendžia jau minėtas „ekonomines“ problemas. Kremlius nė iš tolo neprisileidžia aukščiausių Lietuvos pareigūnų, o instrukcijas, kaip turime elgtis, kad būtų sušvelnintas pieno vežėjų diskriminavimas, perdavinėja per savo pačių iškviestą buvusį Lietuvos ambasadorių Maskvoje. Su pagarba ponui Antanui Vinkui reikia pripažinti, kad vienas asmuo negali pakeisti viso Lietuvos diplomatinio korpuso ar Vyriausybės ministrų, kurie šiandien akivaizdžiai ignoruojami. Lietuvos Vyriausybės sutikimas tęsti tarpvalstybinius santykius mums primetamomis sovietinio stiliaus „koridorinės diplomatijos“ taisyklėmis nėra kelias į ilgalaikį, lygiateisiškumu ir pasitikėjimu grįstą bendradarbiavimą.

Kultūrinių santykių padėtį atspindi D.Medvedevo siūloma tema dėl Sausio 13-osios istoriją paniekinusio "Pervyj Baltijskij" kanalo uždarymo. Ar galima pelnytą bausmę už istorinių nusikaltimų neigimą prilyginti žiniasklaidos laisvės ribojimui, kaip mėgins įteigti Rusijos premjeras? Deja, bendrų sąlyčio taškų ieškojimas istorijoje bei kultūroje - ką intensyviai ragina daryti ir dalis Lietuvos veikėjų - iki šiol atsimuša į paprastą tiesą: Rusija bendrus sąlyčio taškus mato tik „bendrame“ sovietinės istorijos ir kultūros pavelde. Bendradarbiavimo yra tiek, kiek mūsų visuomenė „metasi“ į sovietinę nostalgiją ir užpildo gazmanovų, liubė ir pugačiovų koncertų sales ar žodis į žodį atkartoja rusiškas istorinių įvykių interpretacijas.

Įdomiausia artėjančio Lietuvos ir Rusijos premjerų pokalbio tema - Karaliaučiaus tranzito klausimas. Mat jis rodo bendrą Rusijos požiūrį į Lietuvą, kaip į laikiną Europos Sąjungos (ES) teritorinį „intarpą“, kurį atkabinus, iš Lietuvos liks tik pravažiuojama zona tarp Karaliaučiaus, Baltarusijos ir didžiosios Rusijos.

Jau nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Rusija norėjo užkardyti mūsų integraciją į ES ir juolab - į Šengeno erdvę, reikšdama siekį išlaikyti bevizį režimą vykstantiesiems per Lietuvos teritoriją. Prasidėjus trišalėms Lietuvos, ES ir Rusijos deryboms, ji buvo priversta pakoreguoti savo poziciją. Tačiau net po 2003 metų, kai trišalis Lietuvos, ES ir Rusijos susitarimas dėl tranzito tarp Kaliningrado srities ir kitų Rusijos dalių įtvirtino supaprastintų tranzito dokumentų bei supaprastintų tranzito geležinkeliu dokumentų tvarką, Maskva reikalauja papildomų privilegijų.

Vienas naujų siūlymų - suteikti supaprastinto vietinio judėjimo režimą Karaliaučiaus gyventojams net 120 kilometrų spinduliu Lietuvos teritorijoje. Pažymėtina, kad ES vietinio judėjimo režimo samprata numato galimybę sudaryti dvišalius susitarimus su išorinėmis valstybėmis dėl supaprastintos tvarkos pasienio gyventojams, sudarant sąlygas lengviau lankyti kitoje sienos pusėje likusias gimines, tvarkyti kapus, melstis maldos namuose ir t.t. Lietuva šiuo atveju yra geranoriška ir jau prieš kelerius metus su Rusija yra suderinusi susitarimo tekstą, pagal kurį Karaliaučiaus ir Lietuvos pasienio vietovių gyventojai 30-50 kilometrų nuo sienos galėtų naudotis tokia supaprastinta jos kirtimo tvarka. O prieš porą metų sutikome išimties tvarka taikyti šį režimą visiems Karaliaučiaus piliečiams. Tačiau paskutinę akimirką Rusija iškėlė naujų reikalavimų - dar labiau praplėsti tvarkos taikymo geografiją, šįkart jau Lietuvos pusėje.

Priežastis, kodėl negalėjome ir negalime pritarti tokiam išorinių kaimynų reikalavimui, yra labai paprasta. Nurėžkite Lietuvos gabalą 120 kilometrų spinduliu nuo Karaliaučiaus pusės. Nurėžkite kitą Lietuvos gabalą 50 kilometrų spinduliu nuo baltarusių pasienio (šiuo metu Lietuvos ir Baltarusijos suderėtą susitarimą belieka ratifikuoti baltarusiams). Ir tada paaiškės, kad Šengeno erdvėje de facto lieka tik Panevėžys, Mažeikiai, Rokiškis ir Biržai. Visas kitas plotas, apie du trečdaliai Lietuvos, de facto taptų laisva Eurazijos gyventojų judėjimo zona.

Į nepatogią padėtį statytume ir savo kaimynus latvius. Naujajai Rusijos piliečių laisvo judėjimo teritorijai Lietuvoje susikirtus su Latvijos pasienio ribomis, latviai būtų tiesiog priversti atkurti senąjį sienos su Lietuva režimą. Tai asmeniškai esu girdėjęs iš Latvijos vyriausybės narių, jų argumentai visiškai suprantami.

Minėtos aplinkybės rodo - kad ir kokie klausimai būtų keliami pokalbiuose su Rusijos atstovais, jokiais būdais negalime kvestionuoti ir laužyti Šengeno teisyno bei šiuo metu galiojančių Lietuvos, Rusijos ir ES susitarimų. O politiniai, ekonominiai ir kultūriniai mūsų valstybių santykiai keisis tik tada, kai keisis Rusijos požiūris į Lietuvą. Štai kur reikalinga mūsų europiečių strateginė kantrybė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"