Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Kas draugas, o kas priešas?

 

„Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: „Akis už akį ir dantis už dantį.“ O aš jums sakau: „Nesipriešink piktam (žmogui), bet jei kas tave užgautų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kitą. Jei kas nori su tavimi bylinėtis ir paimti tavo marškinius, atiduok jam ir apsiaustą. Jei kas verstų tave nueiti mylią, nueik su juo dvi. Prašančiam duok ir nuo norinčio iš tavęs pasiskolinti nenusigręžk.“

Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: „Mylėk savo artimą ir nekęsk priešo.“ O aš jums sakau: „Mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus, kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai; jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų. Jei mylite tik tuos, kurie jus myli, tai kokį atlygį gausite? Argi taip nesielgia ir muitininkai?! Ir jeigu sveikinate tiktai savo brolius, kuo gi viršijate kitus? Argi to nedaro ir pagonys?! Taigi būkite tokie tobuli, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas.“

Iš Evangelijos pagal Matą

Sekmadienio Evangelija mums pateikia tolesnį kalno pamokslą, kuris moko gyvenimo su Kristumi nuostatų. Tekstas nėra skirtas pradinukams, o tiems, kurie jau pažino Mokytoją, gyvena su juo ir pripažino jo mokymą, kaip veiksmingą būdą pasiekti savo būties pilnatvę.

Šiandien girdime kvietimą visiškai nusiginkluoti. Posakis „akis už akį, dantis už dantį“ gali būti suprantamas dvejopai: arba kaip kerštas – jei man išmušė akį, aš turiu teisę išmušti skriaudikui; arba kaip atlyginimas už žalą – jei man išmušei akį, tai dabar turi man atlyginti. Jėzaus pamokyme, kuriuo jis autoritetingai praplečia įprastą jo mokiniams įstatymą, akivaizdžiai girdime kvietimą neatsiliepti į prievartą prievarta. Čia kalbama ne apie tai, kad reikėtų paleisti visus nuteistuosius ir ramiai žiūrėti, kaip yra skriaudžiami ir žudomi žmonės. Kalbama apie taikingą vidinę nuostatą, kurią turėdamas neklastingai ir neįtariai susitinku su kitu žmogumi, situacijomis ir leidžiuosi paliečiamas neteisingumo.

Kokia prasmė ir nauda? Pirmiausia tai ne pradinuko nuostata, o dvasios žmogaus, kuris tiki, ne teoriškai, bet paprastai praktiškai pasitiki Dievo visagalybe, kad Dievas leidžia tokiems dalykams nutikti būtent man, nes turi, ką per tai pasakyti. Kaip apaštalas Paulius sako: „Mylintiems Dievą viskas išeina į gera.“ Kitas dalykas, jog dvasios žmogus aiškiai žino, kad blogio šaltinis nėra kitas asmuo, bet jį veikianti nuodėmė ir piktoji dvasia, skatinanti daryti blogą darbą. Kiekvienas žmogus, sukurtas pagal Kūrėjo paveikslą, yra geras ir mylėtinas, o priešas yra ne žmogus, bet per žmogų veikianti blogio dvasia, kuri reiškiasi man nepalankiai, gal net pražūtingai. Kovoti su blogio dvasia galima tik dvasiniais būdais. Tas pats apaštalas Paulius ragina: „Blogį nugalėk gerumu.“ Čia Jėzus liepia šitaip tikėti: mums nusikaltusiame žmoguje įžvelgti Dievo paveikslą ir trokšti jo galutinio išgelbėjimo, kad grįžtų į savo tikrą tapatumą, būtų geras ir laimingas.

Išlieka klausimas, o kaip elgtis? Kai Jėzui trenkė per veidą apklausos metu, jis neatsuko kito skruosto, bet paklausė, už ką yra mušamas. Tačiau kai buvo kankinamas, jis nesigynė – tikime, kad jis savanoriškai atidavė save kančiai ir mirčiai. Kai atrodė, kad blogis nugalėjo, Tėvas jį prikėlė. Jėzus parodė atleidimo ir meilės kelią savo asmeniu. Juk iš tikrųjų tik tas, kuris yra kankinamas, gali atleisti kankintojui. Tik tas, kuris yra neapkenčiamas ir persekiojamas, dovanodamas atleidimą, atskleidžia neapykantos bejėgiškumą ir viliasi, kad atleidimas sukurs naują istoriją persekiotojui, esančiam neapykantos galioje. Jei Dievas turėtų atleisti žmogžudžiams ir nesusitapatintų su jų aukomis, jo atleidimas būtų bevaisis ir netikras – neatvertų galimybės naujai istorijai. Jėzus, dovanodamas atleidimą, išvaduoja žmones ne tik iš neapykantos, bet ir iš Dievo keršytojo įvaizdžio.

„Mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus.“ Apie santykio naudą su priešiškai nusiteikusiais žmonėmis žinome seniai. Kituose mes labiausiai nemėgstame savo pačių blogųjų savybių, pamatome savo kerštingumą, baimę, pavydą ir kitas blogybes, kurios su mums pataikaujančiais žmonėmis neatsiskleidžia. Matome, kokie patys esame vargšai ir apgailėtini, kai nepajėgiame atleisti smulkmenų, susitelkiame į blogį ir nebematome tuose žmonėse nieko gera. Biblinė meilė ne visada sutampa su jausmu. Mylėti – daryti tam žmogui gera, niekaip jo neišskiriant iš kitų.

Neatleidimas reiškia, kad su mane nuskriaudusiu žmogumi guluosi, su juo keliuosi, su juo valgau, su juo važiuoju atostogauti, jis „suėda“ mano sveikatą, džiaugsmą, laimę, visada yra mano galvoje ir, ko gero, apie tai net nežino. Mylėti mums nepalankius žmones yra kur kas sveikiau, bet tam būtinas dvasinis ryšys su Kūrėju.

Evangelija įgyja prasmę ne komentaruose, o gyvenime. Verta pabandyti šią savaitę dažniau pasikliauti ir pasitikėti Dievo visagalybe, mums nepalankiame žmoguje atskirti asmenį nuo blogų darbų, na, ir toliau melstis ir laiminti jį. Kas žino, gal Kristaus ramybė apsigyvens Jumyse dar daugiau, ir jūs tapsite ramybės pasiuntiniais.

Šv. Pranciškaus malda

Viešpatie, padaryk mane savosios ramybės pasiuntiniu ir leisk man nešti meilę, kur siaučia neapykanta;

santaiką, kur vyrauja barniai;

vienybę, kur yra skilimas;

tikėjimą, kur kankina abejonės;

tiesą, kur viešpatauja klaida;

viltį, kur braunasi nusiminimas;

džiaugsmą, kur slegia liūdesys;

šviesą, kur užgulusios tamsybės.

Mokytojau, padaryk, kad trokščiau kitus paguosti, o ne pats būti guodžiamas;

kitus suprasti, o ne pats būti suprastas;

kitus mylėti, o ne pats būti mylimas, nes kas duoda – gauna, kas atleidžia, tam atleidžiama, kas miršta, tas gimsta amžinai gyventi.

Amen.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"