TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kas geriau: baltas ar mėlynas dangus

2014 04 22 6:00

Žiniasklaidoje gausu informacijos apie planetos atšilimą arba klimato kaitą. Akys ir ausys prie to priprato - jau nebekreipiame dėmesio. Tačiau kai kurie pranešimai, netiesiogiai susiję su klimato kaita, tiems, kurie domisi „žaliosiomis“ temomis, labiau įsirėžia į atmintį.

Pastarasis atšilimas laikomas faktu dėl to, kad per 100 metų temperatūra pakilo beveik vienu laipsniu. Kadangi mokslininkai nesutaria - atšilimas tai ar atšalimas, viską, kas vyksta gamtoje, nutarta vadinti klimato kaita. Ji siejama su keliais veiksniais: žmogaus veikla ir Saulės aktyvumu. Mat paaiškėjo, kad temperatūra proporcingai kyla ne tik mūsų planetoje, bet ir Veneroje, Marse, Jupiteryje - kur nėra nė gyvos dvasios. Todėl dalis mokslininkų remiasi prielaida, jog dėl visko kalta saulė.

Dėl šios priežasties atšilimą esą lemiantis vienarūšis veiksnys moksliniuose sluoksniuose vis labiau kritikuojamas. Tačiau jis tebėra patrauklus ekonomiškai, nes prekyba leidimais išmesti į orą didesnį kiekį anglies dioksido - perspektyvus verslas, skatinantis mokslininkus ir inžinierius kurti energiją taupančius produktus, atsisakyti iškasamojo kuro, ieškoti alternatyvių, netradicinių energijos gavybos būdų.

Mokslo institucijos, ieškančios atsakymų, kodėl planeta šyla, linkusios manyti, kad žmonės taip greitai nepasikeis, tarptautinių institucijų direktyvomis riboti anglies dioksido išmetimą veikiausiai irgi nepavyks pasiekti tikslo, o ir nėra, matyt, prasmės. Todėl sukurta daugybė pusiau viešų eksperimentinių priemonių, kurios esą turėtų padėti kovoti su saulės poveikiu.

Pirmąkart apie geoinžineriją išgirdau dar sovietmečiu, kai prieš gegužės 1-osios demonstracijas kariškiai virš Maskvos iš lėktuvų „apšaudydavo“ debesis. Iš pradžių tai buvo anekdotų tema. Tačiau kariškiai ir patys neslėpė, kad taip tikrai daroma. Tarnaudamas sovietų armijoje savo akimis išvydau lėktuvą su didele „nosimi“ - antena - priekyje. Orlaivis buvo eksperimentinis ir galėjo atlikti kelias funkcijas: rinkti meteorologinius duomenis ir apšaudyti debesis nežinia kokiais chemikalais, kad sukeltų lietų ten, kur jo trūksta, ir išsklaidytų debesis ten, kur jų per daug.

Šiais laikais geoinžinerija pažengė dar toliau. Jos tyrimų sritys išsiplėtė nuo orų kontrolės iki projektų, kurių tikslas - kiek įmanoma apsaugoti planetą nuo pavojingų saulės spindulių, dėl kurių, kaip spėjama, tirpsta ledynai ir žemėje kyla temperatūra.

Prieš gerą dešimtmetį žmonės pradėjo dažniau žiūrėti į dangų, nes pastebėjo daugiau ilgai nepranykstančių kondensuotų garų juostų, paliekamų lėktuvų. Dėl šios priežasties atsirado nemažai mitų ir sąmokslo teorijų, susijusių su gyventojų „nuodijimu chemikalais“, vadinamaisiais cheminiais takais. Vieni šaltiniai tikina, kad tai gryna nesąmonė, nes tokie dalykai tiesiog neįmanomi. Kiti taip pat gana įtikimai aiškina, jog planetos mastu atliekami protu nesuvokiami eksperimentai.

Kadangi pasitikėjimo nekelia nei vieni, nei kiti šaltiniai, tenka remtis žinomais faktais ir iš jų išplaukiančiomis prielaidomis. Pirmiausia, savo akimis mačiau, kad sovietmečiu tokie lėktuvai egzistavo. Tad kodėl jų negali būti dabar? Antras dalykas: internete gausu mokslinių konferencijų ataskaitų, rengtų prieš garsiąją 2009 metų Kopenhagos konferenciją apie tai, kaip sušvelninti klimato kaitos poveikį, o viena siūlomų priemonių - chemikalų, tokių kaip sulfatai, purškimas iš lėktuvų. Idėja paprasta - aerozolių juostos pasklinda danguje, o balta spalva neva geriau atspindi pavojingas saulės spindulių daleles, todėl planeta mažiau šyla. Kad pavyktų pasiekti tikslą, panašūs projektai buvo vykdomi ne viešai.

Prieš dvejus trejus metus viename socialiniame tinkle susibūrę žmonės, kaip patys gyrėsi, užvertė prezidentūros kanceliarijos elektroninio pašto dėžutes protesto laiškais, kuriuose reikalavo paaiškinti, kas nuodija žmones chemikalais. Tuomet šią protesto akciją vertinau skeptiškai, nes jokių tiesioginių įrodymų nebuvo. Jokiuose valstybiniuose dokumentuose apie tai nekalbama. Iniciatyva kėlė juoką. Vėliau iš tų pačių protestuotojų teko girdėti, kad valdiškos institucijos atsakė jiems „labai keistai“ - esą „kreipkitės į Geologijos tarnybą“. Pamaniau, jei cheminiai pėdsakai iš tikrųjų yra sąmokslo teorija, valdiškos tarnybos futbolo nežaistų. Jos arba ignoruotų, arba pasiūlytų akcijos dalyviams susirūpinti psichikos sveikata. Protestuotojų galvose tai tik sutvirtino sąmokslo teorijas, kad chemikalai tikrai gali būti barstomi palyginti plačiai.

Panašiu metu žiniasklaidoje pasirodė daug straipsnių, kuriuose „cheminių juostų“ legendą bandoma vienaip ar kitaip pateisinti moksliškai: „Geoinžinerija: vengiant klimato atšilimo žydrą dangų pakeistų baltas“ (www.technologijos.lt), „Ar gali geoinžinerija sustabdyti klimato atšilimą?“ (www.ekonomika.lt), „6 geoinžinerijos eksperimentai, kurie gali sustabdyti klimato šiltėjimą“ (www.grynas.lt).

Įtarimų sumažėtų, jeigu atsiradus bent menkiausiai dingsčiai sąmokslo teorijai kelti, žmonėms būtų paaiškinta, kad klimato kaita reikalauja aukų. Galbūt mes solidariai nurytume šią karčią piliulę ir, pamatę danguje baltas juostas, galėtume pasakyti, jog nieko baisaus - juk kiekvienas dirba savo darbą. Tik reikia smulkmenos - žinoti, ar tai turės šalutinį poveikį mano sveikatai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"