TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kas įgaliojo valdžią vykdyti LLRA politiką?

2013 04 30 5:33

Ateinantį penktadienį, gegužės 3-iąją, Varšuvoje po ketverių metų pertraukos savo darbą atnaujins Lietuvos ir Lenkijos tarpparlamentinė asamblėja. Lietuvos delegacijos vadovu paskirtas Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas. Jis neseniai pareiškė, kad dvišalio tarpparlamentinio bendradarbiavimo atgaivinimas labai prisidės prie naujos Lenkijos ir Lietuvos santykių kokybės. 

Dviejų valstybių santykiai pastaruoju metu tikrai yra nekokie. Visų pirma dėl Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio pozicijos. Jis, matyt, pamiršo, jog dabar ne XX amžiaus pirma pusė, kai Lenkija teikė Lietuvai ultimatumus. Taip pat dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) veiksmų. Ne vienas įtaria už jų slypint kraštutinius sluoksnius Varšuvoje. Pastaruoju metu kai kurie Lenkijos politikai ima kalbėti Maskvos stiliumi, o juk Lietuva, kaip Europos Sąjungos ir NATO narė, turėtų girdėti pagarbią Lenkijos kalbą. Ne priekaištus ar reikalavimus vykdyti jos ir LLRA valią.

Kai santykiai tokie įtempti, ką mūsų delegacija sakys Varšuvoje? Kalbės apie svarbiausius užsienio politikos klausimus, bendrą politiką Ukrainos ir kitų Rytų partnerystės valstybių atžvilgiu, kliūtis energetinei ir transporto politikai dėl Lenkijos delsimo tiesti kelius ir elektros jungtis, sujungsiančias Baltijos šalis su visa Europa?

Neseniai vykusiame Seimo pirmininko pavaduotojo G.Kirkilo susitikime su Lenkijos delegacija, vadovaujama Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotojo Eugeniuszo Grzeszczako, Varšuvą domino kiti dalykai: kaip Lietuvoje vykdoma lenkų švietimo politika. O mūsų Seimo pirmininko pavaduotojas raportavo: Vyriausybės ir Seimo pavasario sesijos darbų programoje tam skiriama daug dėmesio. Darbą baigė Vyriausybės sudaryta darbo grupė, kuri pasiūlė suteikti galimybę tautinių mažumų atstovams pavardes rašyti originalo kalba, lotyniškais rašmenimis, o gausiai tautinių mažumų gyvenamosiose vietovėse vietovardžių ir gatvių pavadinimus rašyti ir tautinių mažumų kalba.

Apie tai, kas rūpi Lietuvai, - nė žodžio. Remiuosi paties G.Kirkilo sekretoriato teikta informacija agentūrai BNS. Nieko nekalbėta ir apie tai, jog Lietuvos visuomenė yra labai sunerimusi dėl to, kad Lenkijos valdžia netesi pažadų padengti tautinių mokyklų finansavimo išlaidas. Todėl gali būti uždarytos trys mokyklos Punske. Lietuvoje lenkiškų mokyklų yra daugiau kaip 80. Ir visoms joms pakanka finansavimo, o Lenkija negali išlaikyti trijų lietuviškų mokyklų. Seinų apylinkėse lietuviškos mokyklos jau uždarytos. Ką tai sako apie gerus kaimynės valstybės norus ir politiką tautinių mažumų atžvilgiu?

Susitikęs su Lenkijos delegacijos vadovu tarpparlamentinėje asamblėjoje G.Kirkilas kalbėjo tarsi jo pavaduotoja delegacijoje LLRA frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė, kurį ateinantį penktadienį taip pat važiuos į Varšuvą. Delegacijoje yra dar trys LLRA frakcijos nariai. Jie Varšuvoje irgi teigs, kad kalba Lietuvos vardu. Bet LLRA - toli gražu ne visa Lietuva ir ne visi lenkai. Kodėl valdančioji koalicija neatsakingai suformavo šią delegaciją? Ar tie delegacijos nariai, kurie gins Lietuvos piliečių reiškiamą poziciją, paremtą ir savaitgalio mitinge Vilniuje, Varšuvoje turės ginčytis su LLRA nariais? Ir dar atsidurs savo valstybės suformuotos delegacijos mažumoje?

Ar Lietuvos politikai reikalautų iš Lenkijos ar kitos valstybės politikų daryti ką nors, kas galbūt prieštarautų tų valstybių konstitucijoms? Ar reikalautų keisti įstatymus? Ir kas suteikė teisę valdžios atstovams dalyti pažadus, kurie galbūt prieštarauja Konstitucijai ir lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusui?

Valdančiosios koalicijos partijų programose nieko panašaus į tai nėra. Darbo partija neturi programos dalies, skirtos tautinėms mažumoms, o švietimo ir kultūros dalyje apie tai irgi nekalba. Partija "Tvarka ir teisingumas" žada užtikrinti, kad Valstybinės kalbos įstatymo būtų laikomasi, o atsakomybė už jo pažeidimus būtų griežtinama. Kur visa tai dabar? Ar atsakomybė bus taikoma ir valdančiosios koalicijos atstovams?

Socialdemokratai teigia, kad kartu su tautinių mažumų, žmogaus teisių gynimo organizacijomis, akademine bendruomene vienaip ar kitaip bus sprendžiami tautinių mažumų pavardžių rašymo asmens dokumentuose ir vietovardžių rašymo klausimai. Kur tos konsultacijos? Kodėl valdančioji koalicija negirdi kalbininkų, rašytojų ir kitų profesijų žmonių, besirūpinančių lietuvių kalba ir kultūra, balso? O juk socialdemokratai žadėjo aktyviai įtraukti į kultūros politikos formavimą menininkus, kultūrininkus, kultūros ir meno asocijuotas struktūras. Negi visa tai tik tušti žodžiai?

Jeigu LLRA pažadų kitų partijų programose nėra, tai net ir žmonės, balsavę už tas partijas ir jų programas, negalėjo įgalioti jų vykdyti LLRA politiką. To neturėtų pamiršti šių partijų atstovai, taip pat ir vykstantys į Varšuvą kaip Lietuvos delegacijos nariai.

O socialdemokratams verta priminti ir jų kritiką konservatorių mokesčių reformai, surašytą LSDP programoje. Cituoju: "Užuot diskutavę su Lietuvos ekspertais, visuomene, jie priiminėjo arogantiškus, nepamatuotus sprendimus, vienašališkai primesdami juos Lietuvai." Ar nebus taip dabar su pažadais LLRA ir Varšuvai? Jeigu valdžia to nesupras, matyt, reikės rengti referendumą dėl pamatinės vertybės - lietuvių kalbos - išsaugojimo. Kad visa Lietuva, o ne grupė politikų ir LLRA nuspręstų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"