TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kas įkvėps valstybei naujos gyvybės?

2010 03 16 0:00

Jeigu tik šiandien išsakoma kritika, kad nepriklausomoje Lietuvos valstybėje per 20 metų jos piliečiai vis dar neturi jokios įtakos valdžiai, juo labiau tokios, kokią kitados turėjo Sąjūdis, tuoj matai, kaip nudžiunga dabartinė opozicija bei jos šalininkai. Ir priešingai - pradeda reikšti nepasitenkinimą dabartinės valdančiosios koalicijos atstovai ir jų rėmėjai.

Bet juk kalbama ne tik apie šią dieną ir apie šią valdžią, o apie valstybę, kuri atkurta ir kaip tautos Sąjūdžio padarinys egzistuoja jau 20 metų. Kas padaryta per visus tuos metus, kad Lietuvos žmonės jaustųsi čia šeimininkai, tikėtų, kad čia yra gerbiama tauta su jos istorija, kultūra, tradicijomis ir piliečių teisės bei įstatymai, kaip parašyta Lietuvos Konstitucijoje?

Priekaištų šiai valdžiai galima būtų pasakyti dėl to, kad po laimėtų rinkimų ji, išskyrus "Leo LT" panaikinimą, nieko daugiau nepadarė. Tik nuolat kalba apie savo nuopelnus, kad valstybės neištiko finansinė krizė, ir būsimas reformas valstybėje, kurių nelabai ir matyti. O jeigu ir užsimojo ką nors padaryti sveikatos apsaugos ar švietimo srityse, tai šie žingsniai kelia daug abejonių. Visa kita gali likti tik kalbos, jeigu ši Vyriausybė bus pakeista, nes opozicija vis labiau rodo vienijimosi ženklus ir parengė bendrą veiksmų programą. Tada tektų apgailestauti, kad neįvykdyta tai, kas gražiai surašyta dabartinių valdančiųjų partijų programose, o laiko valdžioje turėta daugiau nei metus. Bet, matyt, bent jau iki šiol trūko ir politinės valios.

Žinoma, kalbant apie konservatorių partijos (Tėvynės sąjungos) indėlį į Lietuvos politinį gyvenimą reikėtų prisiminti ir tuos ketverius metus, kai jie buvo valdžioje užbaigdami XX amžių, nors šios partijos politikai dabar tvirtina, kad už premjerų konservatorių Gedimino Vagnoriaus ir Rolando Pakso valdymą jie neatsako, nes anie išdavė jų pasitikėjimą. Deja, Lietuvos politikoje taip yra: tu gali ateiti nusiteikęs padaryti ką nors gera, paremti konkretų asmenį ir jo idėjas, o vėliau jis, o ne tu, atlieka veiksmus, kurie išduoda jūsų ankstesnius sumanymus bei bendrą pasitikėjimą. Ir tada jau nesinori prisiimti atsakomybės už tai, ką jis padarė. Tokį jausmą yra pajutęs ne vienas žmogus, atsidūręs Lietuvos politikoje. Po to į tą pusę nesinori ilgai žiūrėti.

Neabejoju, kad tai pajuto ne vienas ir konservatorių ar Socialdemokratų partijų narys, ypač tada, kai pastaroji dar vadinosi Lietuvos demokratine darbo partija (LDDP). Ir nors pavadinime akcentuota darbo žmogus ir demokratija, ši partija davė pradžią oligarchijos gimimui Lietuvoje ir padėjo korumpuoto politinio gyvenimo pamatus. Tada ir atsirado posakis "vsio zakonno", išsakytas tuomečio partijos, o vėliau valstybės vadovo lūpomis, kuris reiškė tik viena: kai savi vagia, viskas yra teisėta. Tuo laiku priimti įstatymai atvėrė kelius "prichvatizacijai", o vienetines bylas, kur įsipainioję to meto vadovybei artimi asmenys, numarino senatis ir niekas nepasidomėjo, kur dingo EBSW turtai, kurie tekėjo, matyt, ir į to meto valdžios kišenes.

Ar LDDP, o vėliau ir socialdemokratų valdymo laikotarpis taip pat neskatino puvimo valstybėje, kurio pasekmes šiandien jaučiame? Tad ar verta laukti, kad visuomenės aktyvumas pasitarnautų šioms partijoms? Juk jei būtų įvertintas visų valdžioje buvusių partijų indėlis į valstybės gyvenimą, gal būtų bandoma kartu su padoriaisiais politikais, kurių yra kiekvienoje partijoje, kurti Lietuvą, apie kurią svajojome Sąjūdžio metais.

Yra opozicijoje partijų, kurios teigia, kad tik jos gali sukurti teisingumą Lietuvoje, nes visą laiką valdė kiti: konservatoriai ir socialdemokratai. Bet šios partijos, tarp kurių ypač išsiskiria "Tvarka ir teisingumas", gavo valdžią ne vienoje savivaldybėje ir žvelgiant į jų veiklą ten galima spėti, koks būtų valdymas visoje Lietuvoje. Kad ir kaip būtų keista, būtent politikai iš partijos, kurios pavadinime akcentuota tvarka ir teisingumas, dažniausiai patenka į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tinklus savivaldybėse. Kai STT erelis ėmė negailestingai daužyti savivaldybėse savo garsiai skelbtą teisingumą pamynusius "tvarkiečių" erelius, tapo aišku: pūva ir naujos partijos.

Tačiau ne "tvarkiečiams" turėtų tekti laurai už korupcijos suvešėjimą savivaldybėse. Čia nepralenktas iki šiol lyderis - buvęs liberalcentristų vadovas Artūras Zuokas. Po šio politiko valdymo Vilniaus mieste ne vienas žmogus, gal anksčiau ir laikęsis principo, kad valdžioje vogti negalima, pamanė, kad taip elgtis būtų neprotinga, nes nežinia, ar kada į valdžią kitą kartą sugrįši, o save ir šeimą apsirūpinus likusiam gyvenimui pačiam nieko neatsitinka. Ir partija žiūri pro pirštus, jeigu ir jai parūpini pinigų. Todėl "tvarkiečių" valdymo grimasas Vilniaus savivaldybėje, o dabar konservatoriaus mero Viliaus Navicko valdymą, matyt, galima laikyti ir nebaudžiamumo už ankstesnius tamsius valdžios darbus išdava.

O jeigu valstybės institucijos įsisuktų ir į kontrabandininkų bei politikų santykius? Pažiūrėjus į savivaldybių rinkimų rezultatus pasienio regionuose su Kaliningrado sritimi, aišku, kurių partijų politikai laimėjo daugumą vietų ten ir yra valdžioje. Ar tų rajonų merai bei vicemerai nežinojo apie kontrabandos kelius savo regione, nešvarių pinigų verslą, kuris yra remiamas kontrabandininkų pinigų, o vėliau šie keliauja, matyt, ir į politikų bei partijų kišenes. Ar viso to nebūtina aiškintis? O gal pakanka, kaip sakė premjeras Andrius Kubilius, dar daugiau padidinti partijų finansavimą iš valstybės biudžeto ir joms nebereikės naudotis kontrabandos pinigais. Ar tokį požiūrį į kontrabandą ir jos paramą politikams matome demokratinėse Europos valstybėse?

Artėjant Kovo 11-ajai, tų valstybėje vykstančių puvimo procesų suvokimas drauge apmąstant ir ankstesnę Lietuvos valstybės patirtį, varė tiesiog į neviltį. Šie blogi darbai neretai užgožė tai, ką gero įvairių profesijų žmonės Lietuvoje yra pasiekę per 20 metų. Neužgožė tik džiaugsmo dėl krašto nepriklausomyės, nes būdami laisvi nuo svetimųjų įtakos anksčiau ar vėliau rasime būdą, kad valdžia mus išgirstų. Reikia tik būti visiems aktyvesniems. Daugiau bendrų įvairių asmenybių ir visuomeninių organizacijų pastangų ir bus rasta tokia efektyvi dialogo forma, kad netektų tik rengti demonstracijų, mitingų ir protestų. Matydami tautos ir piliečių valią, ir politikai turės daryti žingsnius, būtinus demokratinei, teisinei valstybei.

Lietuvos žmonių pakilimas Kovo 11-ąją, šypsenos, tautinės vėliavos gatvėse ir prospektuose, susirūpinimo kalbos apie valstybės ir tautos ateitį, jaunimo veidai šventinio koncerto metu Katedros aikštėje - visa tai rodo, kad puvimas yra apėmęs Lietuvoje tik valdžią, partijas ir politinį gyvenimą. O piliečiai, jų valia, kultūros ir mokslo pasaulio autoritetų žodis gali būti ta jėga, kuri įkvepia valstybei naujos gyvybės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"