TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kas jie, tikrieji Krymo senbuviai

2014 05 03 6:00

Tai, kas šiuo metu vyksta Kryme, akivaizdžiai įrodo, kaip klastojant istoriją, kai ką nutylint, o kai ką išryškinant, bandoma ieškoti pateisinimų savo veiksmams. Taip, pasirodo, galima net tapti teisėtais žemių šeimininkais, kitaip tariant, senbuviais.

Kelių likusių laisvesnių žiniasklaidos priemonių Rusijoje (radijo stotis "Echo Moskvy", "Novaya gazeta", grani.ru) šios savaitės pranešimais, "viskas, kas dar Kryme likę ukrainietiško, tiesiogine šio žodžio prasme išdeginama ugnimi, raunama su šaknimis (trinami net ukrainietiški grafičių užrašai). Mokyklose skamba vientisa propaganda, kad Krymas visada buvo rusų, o Ukrainos atsiradimas čia - nesusipratimas."

Teiginys "visada buvo rusų" būtų teisingas, jei tikroji istorija būtų tik tai, kiek siekia asmeninė Vladimiro Putino atmintis - visą sovietmetį. Kas nustato ribą, kiek metų gyvenančius tam tikroje teritorijoje žmones galima laikyti senbuviais? Trumpai peržvelkime Krymo istoriją ir taps aišku, kas tikrieji senbuviai, o kas atėjūnai.

Seniausi identifikuoti Krymo gyventojai yra kimerai. V a. pr. Kr. kolonijas čia ėmė kurti graikai, jie įkūrė net Bosforo karalystę. Vėliau Krymas atiteko Romos imperijai. Viduramžiais pusiasalį užplūdo klajoklių tautos. 965 metais klajoklius chazarus sumušė Kijevo Rusios kunigaikštis Sviatoslavas.

Jei šį faktą dabartinė oficialioji Rusija irgi bando panaudoti kaip "įrodymą", esą rusai čia nuo senų laikų, o Ukrainos buvimas Kryme - nesusipratimas, tai kaip tik akivaizdu, kad tų laikų Kijevo Rusia su dabartine Ukraina turi daugiau bendro nei su Rusija.

XI amžiuje didelės Krymo pakrantės atiteko sustiprėjusiai Bizantijai, o kai Bizantija nusilpo, XIII amžiuje, kolonijas čia įkūrė genujiečiai. 1237 metais Krymas buvo prijungtas prie Aukso ordos. Valdant mongolams totoriams čia įsivyravo tiurkiška totorių kalba ir atskira totorių atšaka - Krymo totoriai. Tada šio pusiasalio religija tapo islamas. Totoriai Aukso ordoje turėjo atskirą autonomiją, jos politiniu centru tapo Kirimino gyvenvietė, kurios vardas greit imtas taikyti visam pusiasaliui ir pakeitė senovinį, iki tol egzistavusį Tauridės pusiasalio pavadinimą. Tad ar nuo XIII amžiaus pusiasalyje gyvenantys totoriai neturi teisės vadintis tikraisiais teisėtais senbuviais?

1441 metais Krymas su Porto stepe šiaurėje atsiskyrė nuo Aukso ordos ir tapo nepriklausomu Krymo chanatu. Beje, su juo ribojosi tuometinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) sienos. Kažkaip senbuviais slavais, nuo seno gyvenusiais šiose žemėse, tais laikais irgi dar nė nekvepėjo.

Žvelkime toliau. Kilus karams su genujiečiais, Krymo chanatas pagalbos paprašė kitos musulmoniškos valstybės - Osmanų imperijos. Osmanų laivynas Genują nugalėjo. Tada Krymo chanatas pripažino osmanų viršenybę, o kartu gavo ir turkų apsaugą nuo kazokų, vėliau - nuo stiprėjančios Rusijos. Vis nė su žiburiu istorijos vingiuose dar nematyti "tikrųjų vietinių" pusiasalio gyventojų rusų. Tačiau akivaizdu, kad remiantis Rusijos logika ir traukiant senuosius žemėlapius galėtų prasidėti absurdiški nauji pasaulio perdalijimai. Bent jau teoriškai į Krymą, kitados buvus jų, gali pretenduoti daug kas. O pasižvalgius į kitus Rusijos pakraščius ne visi perdalijimai būtų jos naudai. Juk ir LDK kadaise Juodąją jūrą siekė.

Rusijos imperija Krymą užėmė 1783 metais, čia įkūrė Tauridės guberniją, o Simferopolį padarė administracinio vieneto centru. Tad jeigu carinės Rusijos okupaciją dabar bandoma laikyti "rusiško" Krymo pradžia ir atskaitos tašku, o okupantus - vietiniais gyventojais, tai irgi nėra teisinga. Jau tada prasidėjo pusiasalio nutautinimas. Nors didžioji dalis gyventojų dar buvo totoriai, tuomet sparčiai daugėjo rusų, ukrainiečių, bulgarų, graikų, armėnų. Tad kurios iš Kryme gyvenusių tautų yra senbuvės? Akivaizdu, kad ne rusai.

Pasibaigus carinės Rusijos valdymo laikotarpiui Kryme buvo likę apie 40 proc. totorių. 1917 metais jie paskelbė nepriklausomybę nuo Rusijos. Tačiau nesnaudė ir bolševikai, 1921 metais šie įkūrė Tauridės tarybinę socialistinę respubliką (Tarybų Rusijos sudėtyje). Prieš vietinius gyventojus - totorius ir graikus - pradėtos Stalino represijos.

Antrojo pasaulinio karo metais į Krymą įžengus vokiečiams, totoriai su jais bendradarbiavo, taip tikėdamiesi išsivaduoti iš priklausomybės sovietų Rusijai. 1944 metais, keršydamas už šį bendradarbiavimą, Stalinas pradėjo masinius trėmimus į Vidurinę Aziją. Kai tautinių mažumų pusiasalyje nebeliko, nebeteko prasmės ir autonomijos statusas. Sovietai, iš Krymo pašalinę vietos gyventojus, jį pavertė tiesiog Krymo sritimi.

1954 metais švenčiant Ukrainos prijungimo prie Rusijos 300 metų jubiliejų tuometinis Sovietų Sąjungos vadovas Nikita Chruščiovas Krymą perdavė Ukrainai. Dabar kažkodėl V.Putinas, atmesdamas visą ilgą ankstesnę istoriją, šį perdavimą laiko tiesiog nesusipratimu. Istoriškai teisinga būtų visiška Krymo nepriklausomybė, kaip daugelį šimtmečių ir buvo. Tačiau Krymą nutautinus, ištrėmus vietos gyventojus, užtvindžius jį rusakalbiais, nebuvo kam tokio istorinio teisingumo prašyti.

Beje, Ukrainos prijungimas prie Rusijos 1654 metais istorikų taip pat prieštaringai vertinamas. XVII amžiuje dalis Ukrainos priklausė Abiejų Tautų Respublikai (ATR), tiksliau - Lenkijos karalystei. Neapsikentę šiurkščios polonizacijos Bogdano Chmelnyckio vedami ukrainiečiai sukilo. Pagalbos šioje kovoje paprašė ir Rusijos caro. Už tą pagalbą teko pasirašyti prieštaringai vertinamą Perejaslavo sutartį, pagal kurią kairiakrantė Ukraina atiteko Rusijai. Kitos Ukrainos žemės carinei Rusijai perėjo per kelis ATR padalijimus. N.Chruščiovo "dovanėlė" Ukrainai, matyt, buvo lyg savotiška "grąža" už kadaise prisijungtas teritorijas. O gal perduotas ir todėl, kad buvo juntama, jog Krymas - ne rusų.

Liūdnas ir dramatiškas šio pusiasalio likimas. Tad dabar, kai Rusijai bando pasauliui aiškinti, kad Krymas - senosios Rusijos žemės, pagal tokį pat principą ir Turkija gali pareikšti, jog tai - senosios Osmanų imperijos žemės, ir su tokia pat "taikdariška" misija eiti gelbėti engiamų giminaičių - totorių. Akivaizdu, kad jiems, jų kalbai, papročiams, religijai Kryme dabar kilusi gerokai didesnė grėsmė nei rusakalbiams. Ar pamenate žiniasklaidoje cituotą dar prieš Krymo įvykius pasakytą V.Putino kalbą apie tautines mažumas Rusijoje? Joje buvo tiesiai šviesiai pareikšta: Rusijoje turi dominuoti slavų kultūra, o tiems, kas nori praktikuoti islamą, čia - ne vieta. Ar tai ne tiesioginis grasinimas etniniams senbuviams Krymo totoriams, dabar prieš savo valią atsidūrusiems Rusijoje? Tačiau Turkija elgiasi daug civilizuočiau. Neseniai šios valstybės ministras pirmininkas atsiprašė armėnų vaikaičių už 1915 metais vykdytą armėnų genocidą. Jo iki šiol Turkija oficialiai nebuvo pripažinusi.

DALINKIS:
0
1
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"