TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kas ką apvyniojo aplink pirštą?

2015 10 09 6:00

Pasakęs kalbą Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje ir susitikęs su JAV prezidentu Baracku Obama Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas grįžo namo ir iškart davė įsakymą pradėti bombarduoti „Islamo valstybės“ pajėgas Sirijoje. 

Pasaulio žiniasklaida netruko pastebėti, kad rusų lėktuvai bombarduoja ne „Islamo valstybės“, o Sirijos prezidento Basharo al-Assado opozicijos valdomas vietoves. Ir ne tik žiniasklaida. Prieš kelias dienas Turkijos premjeras Ahmetas Davutoglu pareiškė, kad iš 57 iki tol įvykdytų rusų aviacijos antskrydžių „Islamo valstybės“ pozicijoms bombarduoti buvo skirti tik du.

V. Putinas toliau žaidžia savo žaidimą. Siekdamas išgelbėti B. al-Assado valdžią, jis demonstratyviai meluoja pasaulio bendruomenei – Rusijos veiksmus Sirijoje pateikia kaip kovą su „Islamo valstybe“. Ir ne tik šiaip meluoja – rusai bombarduoja Sirijos sukilėlių pajėgas, kurioms apginkluoti ir apmokyti amerikiečiai skyrė 500 mln. dolerių. Labiausiai stebina tai, kad dėl to amerikiečiai tik reiškia susirūpinimą ir kalba apie konstruktyvaus dialogo būtinybę.

Kaip tai vertinti? V. Putinas perėmė iniciatyvą iš amerikiečių, kurie nuo pat sirų sukilimo prieš B. al-Assado valdžią pradžios veikė pernelyg neryžtingai. Vieno ryškaus pavyzdžio jau būta 2013 metais. Kai B. al-Assadas panaudojo cheminį ginklą prieš taikius gyventojus ir kai B. Obama už tai grasino pradėti bombarduoti Sirijos prezidento pajėgas, V. Putinas pasisiūlė būti tarpininku, padėsiančiu Sirijai sunaikinti savo cheminę ginkluotę. B. Obama tada atsisakė pulti Siriją, tačiau daugelis analitikų mano, kad tada Rusijos prezidentas apvyniojo JAV prezidentą aplink pirštą (nėra patikimų įrodymų, jog cheminiai ginklai buvo sunaikinti) ir pasirodė kaip puikus tarpininkas, padėjęs išvengti plataus masto karo.

Garsus rusų politologas Stanislavas Belkovskis neseniai pareiškė, kad jei tada V. Putinui būtų buvusi suteikta Nobelio taikos premija, nebūtų buvę nei Krymo aneksijos, nei karo Donbase, nei rusų karinės invazijos į Siriją. Gal jis ir teisus, tačiau artimesnis tikrovei kitas aiškinimas, pagal kurį Krymas buvo užgrobtas, siekiant nukreipti rusų dėmesį nuo silpstančios ekonomikos ir sustiprinti V. Putino režimo legitimumą. Tuo pačiu tikslu buvo pradėtas ir karas Donbase, prie televizorių sėdintiems rusams jį pateikiant kaip globalų karą tarp anglosaksiškojo ir rusiškojo pasaulių, kurį pradėjo, žinoma, Amerika, nuversdama teisėtą Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių. V. Putinui reikia nuolatinės įtampos, nuolatinės karo būklės, nes tik taip jis gali pateisinti (legitimizuoti) savąją valdžią, kuri, nukritus naftos kainoms, negali pasigirti jokiais ekonominiais laimėjimais.

Tačiau ar tikrai ir dabar V. Putinas perėmė iniciatyvą iš neryžtingų amerikiečių, akivaizdžiai neturinčių aiškios strategijos Sirijoje? Amerikiečius galima suprasti, nes tokią strategiją vargu ar apskritai įmanoma turėti. Jie bando padėti Sirijos opozicijai, kuri kaunasi dviem frontais – ir su B. al-Assado kariuomene, ir su „Islamo valstybe“. Su šia puikiai kaunasi kurdai, tačiau juos remti Amerika privengia, nes nenori supykdyti savo sąjungininkės Turkijos, kuri bijo, kad kurdai įkurs savo valstybę. Nepamirškime, kad kurdai yra viena didžiausių pasaulio tautų (iki 40 mln. žmonių). Kurdų etninės žemės – Kurdistanas – driekiasi per keturias valstybes – Iraną, Iraką, Siriją ir Turkiją, tačiau daugiausia jų (apie 20 mln.) gyvena Turkijoje.

Taip, V.Putinas akivaizdžiai griauna amerikiečių planus nuversti B. al-Assado režimą. Rusai drąsiai bombarduoja Sirijos opozicionierių pajėgas, vadindami juos teroristais, niekuo nesiskiriančiais nuo „Islamo valstybės“. Amerikiečiai tam netrukdo, tačiau gal jie tai daro ne iš sutrikimo, o sąmoningai?

Viena vertus, ar galėjo amerikiečiai neleisti rusams suvežti savo ginkluotės į Siriją ir pradėti karo veiksmų, juolab kad rusai šiuos veiksmus aiškino noru prisidėti prie kovos su „Islamo valstybe“? Kokia prasmė veltis į karinę konfrontaciją su rusais? Kita vertus, amerikiečiai negalėjo nematyti, kad V. Putinui reikia sukurti naują reginį prie televizorių sėdintiems rusams, parodantį, jog Rusija vėl tampa svarbia pasaulio politikos žaidėja, be kurios nesprendžiami jokie globalūs klausimai.

Vien faktas, jog Kremlius daugiau kaip mėnesį prašė Baltųjų rūmų, kad B. Obama susitiktų su V.Putinu per JT Generalinę Asamblėją, yra labai iškalbingas. Pranešdamas, kad B. Obama sutiko susitikti su V. Putinu, Baltųjų rūmų atstovas spaudai sąmoningai pasišaipė, sakydamas, jog Rusija – regioninė galybė, kurios ekonomika yra šiek tiek mažesnė nei Ispanijos. Kremlius šią karčią piliulę tyliai nurijo, nes reikėjo rusams parodyti, kad jų prezidentas yra vienas svarbiausių pasaulio lyderių. Žinoma, per Rusijos televizijas buvo pranešta, jog B. Obama prašosi susitikti su V. Putinu.

Amerikos politikos formuotojai negali nesuprasti, kad pradėjęs savo valdžios legitimumą grįsti ne ekonomikos laimėjimais ir socialinėmis programomis, o karu, Rusijos, kaip priešų apsuptos šalies, įvaizdžiu, V. Putinas tampa panašus į narkomaną, kuriam reikia vis didesnės dozės. Karas Ukrainoje, pateikiamas kaip karas su amerikiečiais, jau ėmė neatlikti reikalingos funkcijos, nes nepavyko pasiekti jokių realių laimėjimų.

Siekdamas nukreipti dėmesį nuo nesėkmės Ukrainoje, V. Putinas metėsi į naują ir gerokai didesnę avantiūrą. Kodėl gi amerikiečiai turėjo trukdyti jiems jau nusibodusiam tarptautinės teisės pažeidėjui ir nusistovėjusios tvarkos Europoje griovėjui lįsti į spąstus – karą Sirijoje? Rusijos prezidentas stojo į karą prieš sunitus, kurių pasaulyje yra pusantro milijardo ir kurie sudaro 85 proc. visų musulmonų. Taigi kas ką apvyniojo aplink pirštą?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"