TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kas kaltas: bankininkai ar indėlininkai?

2013 02 22 6:17

Skandalas dėl Ūkio banko, kaip aiškina analitikai, vienaip ar kitaip palietė ne tik šio banko indėlininkus, bet ir su juo nesusijusius piliečius. Pavyzdžiui, tokius kaip aš, stebėtojus iš šalies, kurie svarsto, kas labiau susipyko su protu: ar jau seniai nerimą keliančiais gandais apaugusiu banku pasitikėję indėlininkai, ar specialistai iš Lietuvos banko, kurio viena funkcijų - apsaugoti valstybės finansų rinką nuo nepatikimų, nešvariai veikiančių bankų.

Šiek tiek pasvarsčiusi nutariau, kad daugiau akmenų krinta į bankų prižiūrėtojų daržą, nors jie to nieku gyvu nepripažins.

Net ir toks šviesus protas, kokiu iki šiol nebe pagrindo buvo laikomas ponas Raimondas Kuodis, vienoje TV pokalbių laidoje mėgino Lietuvos banko atsakomybę permesti nenuovokiems indėlininkams - pensininkams ir nuosavo verslo rūpesčiuose paskendusiems verslininkams (sąmoningai neminiu valstybės įmonių vadovų, patikėjusių jų lėšas nepatikimam bankui, nes veikiausiai turėjo savų, viešai neaptarinėjamų sumetimų), kurie neva patys privalo orientuotis painiuose bankų labirintuose ir rinktis patikimiausius.

Žinome, kad skęstančiųjų gelbėjimas - jų pačių reikalas. Bet jei skęstantieji susibūrė į bendruomenę, sudėjo pinigėlius ir nusamdė specialią gelbėtojų komandą, kieno tuomet atsakomybė didesnė? Nelaimėlio skenduolio ar tinginio gelbėtojo?

Juk būtent iš mokesčių mokėtojų - gerų ir blogų bankų indėlininkų - surinkto biudžeto plačia sauja semiami atlyginimai Lietuvos banko specialistams, kad jie iš savo profesionalių aukštybių ne tik žiūrėtų, bet ir pamatytų bei perspėtų! Tačiau tie "patarimai", kuriuos neprofesionalams šiandien dalija profesionalai ("patys žiūrėkit ir matykit"), verti nebent minimalaus atlyginimo...

Įdomu, kaip jaustųsi orieji bankininkai ir jų prižiūrėtojai, jei, pavyzdžiui, sutrikus jų širdies ritmui ar į padebesius šoktelėjus kraujospūdžiui, gydytojas pasiūlytų patiems pasirinkti gydymo būdą ar vaistus, tardamas, kad niekas kitas, tik pats ligonis geriausiai turi žinoti savo būklę ir priemones jai pagerinti?

Beje, profesionalumu nepasižymėjo ir gerbiamo finansų analitiko politekonominė paskaitėlė apie tikrąjį kapitalizmo veidą, kuris esąs ne kas kita, kaip žioplius ir nevykėlius ryjantys nasrai.

Rado kuo nustebinti! Juk dabartiniai pensininkai (tarp jų ir "Snoro", ir Ūkio banko indėlininkai), aukštuosius mokslus krimtę sovietmečiu, net naktį pažadinti turėjo mokėti apibūdinti žvėrišką kapitalizmo esmę tais žodžiais, kuriais ją neseniai nupiešė ponas R.Kuodis. Tik dauguma tuometės sistemos auklėtinių tokį vaizdelį laikė sovietinės propagandos produktu. Ir buvo neteisūs. Pasirodo, ne viskas, ką į galvas kalė sovietų ideologai, buvo tik tendencinga propaganda. Tačiau nežinia kodėl šis "praregėjimas" neguodžia... Ypač tų, kurie, pasidavę kapitalistinei propagandai, nešė savo santaupas į bankus.

Deja, kad ir kaip gaila žmonių, nukentėjusių nuo blogų bankų ir bankininkų, negalima nepripažinti, jog jie - neįtikimai nerūpestingi ir patiklūs. Geriau būtų žiūrėję ne visokius šou iš dirbtinių "žvaigždžių" gyvenimo, o atidžiau stebėję, ką ir kaip šneka nužvaigždėjęs bankininkas Vladimiras Romanovas. Tada neišvengiamai būtų supratę, kad jis ne(be)sugeba logiškai atsakyti nė į vieną klausimą. Kalba daug, ir vis - pro šalį, ir vis labiau nusišneka... Ir tai jau nebe humoras, o diagnozė, kurią išgirdę protingi žmonės skubiai atsiima savo indėlius iš tokio bankininko banko. Tuo metu kiti kaltina valstybę, kuri suteikė laisvę rinktis iš įvairiausių pagundų.

Ką gi, valstybė, sprendžiant iš visko, kaip tik ir kuriama tų, kurie nebeskiria juoda nuo balta, priežasties nuo pasekmės, nusipelno tokių kaltinimų. Užuot guodę save ir kitus, kad visos šiandienos žmonių ydos ir kvailystės - gūdžios praeities palikimas, iš kurio visuomenė išaugsianti savaime, kaip žaltys iš senos odos, aukštas pareigas einantys valdininkai, regis, nepastebi ir neįvertina naujų iššūkių.

Vienas jų - visuomenė nusigręžia nuo knygos.

Kaip byloja pernai visuomenės nuomonės tyrimų centro "Vilmorus" atliktos apklausos duomenys, daugiau kaip pusė suaugusiųjų ir apie trečdalis Lietuvos vaikų visai nebeskaito knygų, o tie, kurie dar skaito, prastai besuvokia tekstą. Tad sakyk nesakęs, rašyk nerašęs, jei švietimo sistemoje neatsisakysime kai kurių "naujovių", neapgalvotai nukopijuotų nuo mums svetimų kultūrų, ir negrįšime prie tradicinių teksto pasakojimų, perpasakojimų, kūrinių analizės ir raštu, ir žodžiu, geriausiu atveju turėsime tik automatizuotus telefonų ar kompiuterių mygtukų maigytojus, o blogiausiu - sočių Europos piliečių nesusapnuotą košmarą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"