TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kas klaidina visuomenę ir prezidentę?

2011 05 24 0:00

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas išplatino viešą pranešimą: "Mes prieš totalinį sekimą, bet už veiksmingas kovos su nusikalstamumu priemones."

Manau, jog A.Anušausko pareiškimas yra demagogijos viršūnė, klaidinanti visuomenę, formuojanti nuomonę, kad jokio masiško slapto piliečių duomenų rinkimo nėra. Kiek man žinoma, tokią klaidinančią informaciją jis pateikė ir prezidentei.

Didelę dalį savo pranešimo A.Anušauskas skyrė tokių duomenų rinkimo pateisinimui, kad tam tikrus nusikaltimus galima tirti tik naudojantis saugojamais dokumentais (to niekas ir neneigia), kad mūsų valstybėje nustatyti trumpiausi tokių duomenų saugojimo terminai. Tačiau jis visiškai užmiršo paminėti žmogaus nekaltumo prezumpcijos principą, kad negalima totaliai sekti ir persekioti savo piliečių.

NSGK pirmininkas net išdrįso priekaištauti, jog mūsų valstybėje, prašant prieigos prie tokių duomenų, reikalinga teismo sankcija, nors keliose šalyse užtenka ir prokuroro sankcijos. Įdomu, gal A.Anušauskas mano, kad tokiems slaptiems duomenims gauti išvis nereikėtų jokių sankcijų. NSGK vadovas "užmiršo" paminėti, jog Lietuvos Konstitucijos 22 str. numato tik vieną galimybę tokiems veiksmams atlikti - teismo sankciją ir tik pagal įstatymą.

A.Anušauskas masišką, faktiškai totalų duomenų rinkimą mūsų valstybėje iš esmės mėgina pateisinti vien tuo, kad Lietuvoje tą patį prašymą dažnai reikėjo pateikti visiems krašte veikiantiems operatoriams ("Omnitel", "Bitės"...). Tai paprasčiausia demagogija ir norėjimas nuslėpti tikrąją padėtį. Kitose valstybėse užklausimai tų šalių konstitucijų ir įstatymų nustatyta tvarka taip pat siunčiami visiems tuose kraštuose esantiems operatoriams. Pavyzdžiui, siekiant nustatyti, kokiais mobiliojo ryšio telefonais naudojasi sunkiu nusikaltimu įtariamas asmuo, ar turint duomenų apie jo rengiamą tokį nusikaltimą, tas pats užklausimas siunčiamas visiems operatoriams. Štai Vokietijoje taip pat yra ne viena mobiliojo ryšio bendrovė. Čia veikia keturios pagrindinės šio ryšio kompanijos: "T-Mobile (Di) Telekome", "D-2 Vodafone", "E-Plus Mobilfunk", "Plus 02". Tačiau Vokietijos pareigūnai, prašydami pateikti slaptų duomenų, į savo šalies kompanijas kreipėsi net 150 kartų mažiau nei Lietuvos.

Tai reiškia, kad kitos ES valstybės komisijai taip pat pateikė statistiką apie visas užklausas, įskaitant ir užklausas apie tą patį įvykį keliems operatoriams. Vadinasi, A.Anušausko išvedžiojimai dėl dubliuotų užklausimų įtakos statistikai kitų šalių atžvilgiu neturi jokio pagrindo.

A.Anušauskas, vadovaujantis NSGK, atsakingam už krašto operatyvinių tarnybų parlamentinę kontrolę, taip ir nesugebėjo paaiškinti, kodėl mūsų valstybės pareigūnai rinko slaptą informaciją apie privatų žmonių gyvenimą neretai keliasdešimt kartų dažniau nei kitos ES šalys. Jis užmiršo paminėti ir tai, kur buvo panaudota pagal daugiau kaip 85 tūkst. užklausimų gauta slapta informacija apie privatų piliečių gyvenimą?

A.Anušausko pavyzdys, kad 2010 metais iš vienos valstybės buvo gautas pavedimas dėl toje šalyje pagrobtų 5000 mobiliojo ryšio telefonų ir kad dėl to Lietuvoje reikėjo padaryti 15 tūkst. užklausų operatoriams, neišlaiko jokios kritikos, nes minėta valstybė tuo klausimu kreipėsi ir į kitas ES nares. Jos taip pat davė atitinkamą skaičių paklausimų savo šalyje veikiantiems operatoriams.

Kyla daug abejonių, ar gerbiamas A.Anušauskas šiuo atveju nemeluoja, nes dėl tų pagrobtų telefonų faktiškai tereikėjo trims pagrindiniams Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriams išsiųsti tris užklausas ir jose pateikti visų 5000 mobiliojo ryšio telefonų identifikacinius duomenis, o ne po 5000 kiekvienam.

A.Anušauskas galėjo paaiškinti visuomenei, kokių priemonių ėmėsi, kad būtų nustatyti ir nubausti visi žurnalistų sekimo organizatoriai bei vykdytojai? Galėjo atsakyti į klausimą, dėl kokių nusikaltimų jie buvo sekami, klausomasi jų telefono pokalbių? Tačiau vieno svarbiausių Seimo komitetų vadovas visiškai abejingas tam, kad Lietuvoje masiškai pažeidinėjamos žmogaus teisės ir teisėti interesai, piliečių konstitucinės laisvės.

Nežinau, dėl kokių priežasčių A.Anušauskas klaidina visuomenę ir prezidentę. Valstybės vadovė turėtų vetuoti 2011 05 12 priimtas Operatyvinės veiklos įstatymo pataisas, numatančias, kad atskirais atvejais tokį slaptą duomenų rinkimą galima vykdyti ir be teisėjo sankcijos (tai draudžia mūsų šalies Konstitucija), taip pat pataisas, kurios faktiškai išplečia tokių duomenų sankcionavimo subjektų būrį - numato, kad dėl sankcionavimo į teisėjus galės kreiptis kone visi prokurorai, o sankcionuoti galės visi teisėjai. Iki šiol tas subjektų būrys buvo palyginti nedidelis: generalinis prokuroras, jo pavaduotojas, apygardų vyriausieji prokurorai, jų pavaduotojai, apygardų teismų pirmininkai bei baudžiamųjų skyrių pirmininkai.

 

STANISLOVAS STULPINAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"