TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kas lemia užsienio politiką

2013 04 02 6:00

Sena patarlė byloja: "Per daug virėjų sugadina sriubą." Ar galima tą patį teigti apie užsienio politiką? Konstitucija ypatingus įgaliojimus suteikia prezidentui, kuris "sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką".

Kaip matyti, svarus vaidmuo numatytas ir Vyriausybei. Negalima pamiršti Užsienio reikalų ministerijos, kuri ne kartą savarankiškai nustatė ar bent mėgino nustatyti užsienio politikos gaires. Tačiau į tokias diplomatų pretenzijas ne visada buvo žiūrima pro pirštus. Vygaudas Ušackas nederino savo veiksmų su prezidente Dalia Grybauskaite ir buvo priverstas atsistatydinti.

Per pirmąsias naujos Vyriausybės 100 dienų prezidentė plačiai nekomentavo nei užsienio, nei vidaus politikos. Nežinoma, kiek ilgai truks ši tyla, nes prezidentės ir Vyriausybės požiūriai į santykius su kaimynais, ypač Rusija, skiriasi. Naujosios Vyriausybės programoje rašoma, kad būtina "perkrauti" Lietuvos ir Rusijos santykius, daugiau dėmesio sutelkti ne į praeitį, o į ateitį. Prieš kelias savaites interviu Rusijos verslo žurnalui RBK premjeras patvirtino šias nuostatas. Jis teigė, jog be santykių su Rusija "perkrovimo jau neapsieisime". "Esu įsitikinęs, kad lietuviai ir rusai neturi šalintis vieni kitų. Lietuva turi viską, kad pasinaudotų savo geopolitine padėtimi ir padėtų tolesniam Europos Sąjungos (ES) suartėjimui su Rytų kaimynais, pirmiausia - su Rusija."

A.Butkevičius pasižymi noru įtikti savo pašnekovams, sakyti tai, ką jie nori girdėti. Vis dėlto ausį rėžia jo tvirtinimas, kad pirmiausia reikia skatinti suartėjimą su Rusija, o ne kitais Rytų kaimynais. Rytų partnerystės programa, kuriai Lietuva skiria ypatingą reikšmę, neduos didesnių rezultatų, jei programos narės, nuoširdžiai siekiančios glaudesnių santykių su ES, nustumiamos į antrąjį planą. Prezidentė padėtį vertina kitaip negu premjeras. Kovo 15-ąją ji sakė, kad, darant nuolaidas Rusijai, negalima pamiršti ES Rytų partnerystės šalių, visų pirma Ukrainos. Ji neskirs pirmenybės Rusijai.

Per tą patį susitikimą su žiniasklaida prezidentė netiesiogiai kalbėjo apie "perkrovimą", tačiau visiškai kitokį, negu įsivaizduoja premjeras. "Visi puikiai supranta, kad turime reikalą su Putino Rusija, o ne šiaip Rusija. Puikiai supranta, kad iliuzijų apie tokią Rusiją tikrai nereikia turėti", - teigė D.Grybauskaitė. Pasak prezidentės, pagaliau kitos Europos šalys atsisako ankstesnių iliuzijų ir pradeda matyti Rusiją, kokia ji yra iš tikrųjų - būtent tokią, kokią Lietuva seniai ją vaizduoja. ES ir Rusijos bendradarbiavimas abiem pusėms bus naudingas tik tada, kai jis bus paremtas savitarpio pagarba ir kai nebebus daromos vienašališkos nuolaidos.

Galima ginčytis, ar prezidentė tiksliai apibūdino kitų ES šalių požiūrį į Rusiją, bet jos pozicija yra aiški. Santykių gerėjimas yra Maskvos rankose. Kai Kremlius laikys Lietuvą lygiaverte partnere, santykiai pakryps į gera. Tačiau tik tada. Akivaizdu ir tai, kad prezidentė neketina daryti tokių nuolaidų, kokias neseniai minėjo Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Esą ES turėtų sušvelninti trečiojo energijos paketo nuostatas dėl dujų tiekimo ES teritorijoje ir vertikaliai integruotų kompanijų.

Matyti ir tai, kad premjeras A.Butkevičius nederina savo pozicijos su užsienio reikalų ministru. Kovo viduryje Linas Linkevičius kalbėjo panašiai kaip prezidentė. ES turi laikytis savo principų, ypač vertinant žmogaus teisių padėtį Rusijoje, ir reikalauti, kad Maskva vykdytų savo įsipareigojimus Pasaulio prekybos organizacijai bei laikytųsi ES taisyklių tiekdama energijos išteklius. Kiekvienu atveju prezidentė lems Lietuvos politiką Rusijos atžvilgiu, o premjeras liks stebėtoju.

Aukščiausiu lygiu nederinama ir politika Lenkijos atžvilgiu. L.Linkevičius Varšuvoje atsiprašė, nepasitaręs nei su prezidente, nei su premjeru. Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) priklauso valdančiajai koalicijai ir energingai, net agresyviai, stumia lenkų mažumos reikalus. To ji negalėtų daryti be kitų partnerių principinio pritarimo, nors kai kurie LLRA komentarai nemaloniai nustebino premjerą. Vyriausybė stengiasi gerinti santykius, nors pati turbūt nežino, kokių žingsnių ar nuolaidų ji pasiryžusi padaryti siekdama Lenkijos malonės.

Prezidentė nusiteikusi skeptiškiau. Ji kelis kartus demonstratyviai atmetė kvietimą vykti į Varšuvą, vasarą pareiškė, kad "geriau kai kuriuose santykiuose daryti tam tikrą pauzę, nei bandyti taisyti, kas šiuo metu nepataisoma". Rudenį jos patarėja paaiškino, kad pauzė skirta ceremoniniams susitikimams, ir visada pritariama "darbiniams aukščiausio lygio susitikimams". Duodama suprasti, kad tų darbinių susitikimų ne itin daug.

Negalima lyginti Lenkijos su Rusija. Lenkija yra NATO sąjungininkė, ES partnerė, strategiškai svarbus ir nepakeičiamas energetinis tiltas į Europą. Su ja intensyviai bendraujama, tad būtų naudinga, jei bendravimas būtų draugiškas.

Savo atsiprašymu L.Linkevičius nieko nelaimėjo, nes Lenkija nelinkusi pripažinti Lietuvos gerų norų. Prieš kelias savaites užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis sakė: "Viliamės, kad opiausių klausimų, tarp jų dėl lenkų mažumos Lietuvoje teisių, sprendimas padės lengviau įgyvendinti dvišalius projektus, įskaitant naujas kelių, geležinkelių ir energetikos jungtis." Šį teiginį galima suprasti dvejopai. Pirma, beveik kaip šantažą. Atseit, nepatenkinus lenkų mažumos reikalavimų, dvišaliai projektai bus vilkinami. Antra, kaip banalią tiesą. Esą, pašalinus pagrindinius nesutarimus, lengviau bus galima spręsti kitas problemas.

Nors A.Butkevičius nepritarė atsiprašymui ir kritiškai vertino naujausią R.Sikorskio kalbą, jis pasiryžęs tenkinti Lenkijos norus. Tai rodo kontroversiški planai lengvinti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą nelietuviams mokiniams.

Prezidentė, o ne L.Linkevičius ar premjeras lems Lietuvos politiką. Jai rūpi, kad Lietuvos pirmininkavimas ES būtų sėkmingas. Nesiliaujantys ginčai su lenkais kenkia šioms pastangoms, o santykių gerinimas būtų reikšmingas ir pastebimas laimėjimas. Jei Lenkija pripažintų Lietuvos žingsnius ir juos pasveikintų be išlygų, prezidentė veikiausiai atitinkamai reaguotų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"