TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kas liks po V.Uspaskicho

2013 05 22 6:00

Viktoras Uspaskichas pasitraukė iš partijos vadovo posto, tačiau šis faktas nesulaukė didesnio atgarsio. Neskubama rašyti politinio V.Uspaskicho nekrologo. Pats politikas savo atsisakymą kandidatuoti partijos pirmininko rinkimuose motyvavo taip: "Jau dešimt metų vadovauju, kiek gi galima?" Iš tikrųjų - kiek galima?..

V.Uspaskichas liko Seimo Darbo frakcijos seniūnu, tačiau surado, kas jį pakeis ir šiame poste. Jis sako, kad jau dvejus metus kalba apie pasitraukimą ir vieną kartą šį pažadą ištesės. Tuo galima patikėti, juolab nuolatinis stresas atsiliepia ir politiko sveikatai. Vienos svarbiausių Lietuvos partijų, Darbo partijos, populiarumas visada buvo siejamas tik su V.Uspaskichu, ir partija iš esmės buvo vieno žmogaus partija. Todėl šio lyderio atsitolinimas nuo aktyvios politinės veiklos jau dabar turi ir ateityje turės nemažai reikšmės Lietuvos politinei sistemai.

Ką gero nuveikė V.Uspaskichas, 13 metų būdamas vienas įtakingiausių Lietuvos politikų? Į šį klausimą atsakyti sunku, nes ir pats lyderis, ir visa Darbo partija (dabar jau - Darbo partija (leiboristai) pasižymi ypatingu populistiniu pragmatiškumu ir žaismingu, tarsi netyčia nuslystančiu už įstatymo ribų, stiliumi. Partijos lyderio kelyje vienas paskui kitą sekė skandalai pramaišiui su vien jam būdingomis linksmybėmis. Ši partija niekada neliūdėjo, kad jai nepavyko įgyvendinti vienos ar kitos programinės nuostatos. Ir dabar V.Uspaskichas kalba, kad liks politikoje tik tuo atveju, jei partijos juodosios buhalterijos bylą nagrinėjantis teismas priims jam nepalankų sprendimą - ne tam, kad atliktų nespėtus užbaigti darbus, o kad toliau bylinėtųsi.

2000 metais V.Uspaskichas finansavo Artūro Paulausko vadovaujamą partiją ir su ja pateko į Seimą. Prokurorų priremtam verslininkui šis ėjimas į politiką buvo lyg šiaudas, jį išgelbėjęs nuo rimtų bėdų. Tuo metu žiniasklaida daug rašė apie aferas, susijusias su "Jangilos" byla. 1995 metais V.Uspaskicho vadovaujamai "Vikondai" "nusišypsojo laimė": "Gazprom" ją pasirinko tarpininke tiekti dujas į Lietuvą. Pelnas buvo garantuotas be jokių investicijų ir be rizikos, tačiau ir to V.Uspaskichui pasirodė negana. Tarpininkavimo verslą jis perleido Virginijos salose įregistruotai "Jangilai". Ši per trejus metus gavo daugiau kaip 270 mln. litų pajamų nemokėdama mokesčių. Pasak pranešimų, pinigus V.Uspaskicho parankiniai galėjo nešioti lagaminėliuose. Tai, kad V.Uspaskichas pateko į Seimą, tuo metu reiškė reikalavimų politikų moralei nuosmukį, o juo labiau atrodė neįtikima, kad šitokiomis aferomis kaltinamas politikas galėtų užimti kokį reikšmingesnį postą. Tačiau kaltinimai pasirodė ne kliūtis - V.Uspaskichas tapo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininku.

"Jangilos" byla buvo numarinta, tad nenuostabu, kad V.Uspaskicho pomėgis kurpti schemas niekur nedingo. Dabar jis piktinasi, kad teismą pasiekė Darbo partijos juodosios buhalterijos byla, tačiau šioje byloje V.Uspaskichui pateikti kaltinimai liečia tik menką galbūt korupcinės schemos fragmentą, nes prokurorai sugebėjo prikibti tik prie dokumentų įforminimo ir mokesčių vengimo - akivaizdžiausio ir lengviausiai įrodomo dalyko. Tačiau žiniasklaidoje ne kartą cituoti juodosios buhalterijos dokumentai atskleidžia, kad bendrovių mokėti pinigai Darbo partijai sutampa su 5 proc. europinės paramos, kurią tos bendrovės gavo Ekonomikos ministerijai vadovaujant darbo partijos atstovui. Dėl šios pasirodžiusios informacijos "darbietis" Kęstutis Daukšys, tuo metu ėjęs ekonomikos ministro pareigas, formuojant pastarąją Vyriausybę nebuvo paskirtas ministru, tačiau juk visiems aišku, kas yra tikrasis šios schemos autorius.

Jei analizuosime ne politines ideologijas, o populiarumo viršūnėje esančių Lietuvos politikų asmenybes, atrasime savotišką "deimantinį politikų trikampį", tris labai skirtingas asmenybes, kurios visiškai skirtingais būdais užsitarnauja žmonių simpatijas. Pirmoji - Lietuvos "geležinė ledi" (šį epitetą vėl neseniai pavartojo Vokietijos transliuotojas "Deutsche Welle") Dalia Grybauskaitė - tvirta ir tiesmukiška politikė, įtinkanti technokratams ir iš dalies galbūt tiems, kurie pasiilgsta tvirtos rankos. Antroji - "geras žmogus" Algirdas Butkevičius, visiškai nekenksmingas, kartais truputį nesusiorientuojantis politikas, atitinkantis "vidutinio piliečio" tipą, skonį bei supratimą, visiškai netikėtai užėmęs Algirdo Brazausko vietą populiarumo olimpe. Galų gale trečiasis - spalvingas plevėsa V.Uspaskichas, kišenes "žaliųjų" prisikimšęs geradarys, tai konservais, tai alum pasiruošęs pavaišinti kiekvieną bėdžių, ne pamokslaujantis, o sugebantis prabilti šiltais žodžiais, kurių, pasirodo, taip laukia didelė dalis Lietuvos žmonių.

Vis dėlto manau, kad V.Uspaskichas iš tikrųjų traukiasi iš politikos. Kad ir ką jis nuspręstų ateityje, jau pačios nuolatinės kalbos apie pasitraukimą panėšėja į politinę savižudybę. Politikoje nebelikus V.Uspaskicho neliks vienos minėto trikampio kraštinės, ir Lietuvos politiniame asmenybių spektre prasivers tuščia vieta. Bergždžios viltys, kad ją užims partijų, kurias kartais vadiname tradicinėmis, atstovas - Lietuvos realybė yra kita. Lieka tik laukti, kokį atspalvį politinis populizmas įgis po V.Uspaskicho.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"