TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kas mes? Kieno mes?

2014 09 16 6:00

Dar 1994 metais prieš tuomečio Lenkijos prezidento Lecho Walęsos vizitą į Vilnių su grupe žurnalistų teko lankytis Varšuvoje. Šalies parlamente išgirdome įdomią žinią: nors gatvėse pilna prabangių užsieninių markių automobilių, nė vienas parlamento ir vyriausybės narys į tokias nesėda, nes Lenkija tada gamino savo nacionalinį pasididžiavimą "Polonez". 

Visi prekybos centrai, visos parduotuvės pasitikdavo ir, kiek žinau, iki šiol pasitinka plakatais „Dobre, bo polskie“ (gera, nes lenkiška). Tokie pat užrašai puikuojasi ir ant vietinės produkcijos prekių etikečių, ir ant kainų kortelių. Ir šiandien dešimtis tūkstančių lankytojų sutraukia to paties pavadinimo svetainės socialiniuose tinkluose.

Šios prisiminimų nuotrupos užvaldė pasišnekėjus su mūsų dienraščio skaitytoja, kurios sūnus dalyvavo Lietuvos moksleivių kelionėje po Norvegiją. Situacija paprastutė, bet nemaloni: vaikai aštuonias valandas Oslo oro uoste laukė lėktuvo į Kopenhagą, iš kurios dar po gerų trijų valandų laukimo išskrido į Vilnių. Kelionėje namo laukė pusę paros, nors reikiamomis kryptimis skraidė daugybė lėktuvų. Reikalas tas, kad kelionę organizavo ir finansavo Norvegijos valstybinė institucija, todėl bilietai buvo perkami tik į kompanijos SAS, kurios bendraturtė yra Norvegija, lėktuvus, nors jų tvarkaraštis keliauninkams buvo visiškai netinkamai sudėliotas. Galime piktintis norvegų nesvetingumu, galbūt didžiuotis savo dosnumu ir paslaugumu užsieniečiams, tačiau turėtume ir pripažinti: vienai turtingiausių pasaulio valstybių ne vis tiek, kas bus remiama jos pinigais.

Gal norėtume sugretinti šį pavyzdį su mūsiškės nacionalinės kompanijos „FlyLAL“ bankroto istorija arba su „Air Lituanicos“ bandymu įsiterpti į tarptautinę skrydžių rinką? Kodėl nesusitariame skraidyti lietuviškos kompanijos lėktuvais? Nacionalinė aviacija - vienas geriausių visuotinai pripažintų būdų garsinti savo valstybę, bet mums, patriotams lietuvaičiams, kur kas svarbiau, kiek, kas ir kokių „babkių“ iš to uždirba arba "pradirba", o ir tikraisiais vardais šias bendroves buityje mažai kas vadina - tik „Žiemelio“ ir „Zuoko“ kompanijomis.

Valstybės galvos ir jų pavaldiniai skrydžiams už biudžeto pinigus irgi pompastiškai renkasi jei ne prestižiškesnes SAS ar „Lufthansos“, tai bent kitų šalių pigių skrydžių bendroves. Neva valstybės biudžeto lėšas taupo. Bet nenori tų lėšų palikti Lietuvoje.

Nenorime skraidyti, nusileiskime ant žemės. Kasmet pramonininkai rengia geriausios lietuviškos prekės konkursus, apdovanoja laureatus, šie apdovanojimų simboliais puošia etiketes. Na ir kas? Tai greitai užmirštama, nes neprimenama, mat „gal kažkaip nepatogu“. Galų gale vis tiek geriausia dovana kiekvienam solenizantui ar jaunikiui bus vytintas prancūziškas kumpis su pjaustymo lentele ir peiliu, nors mūsiškio lietuviško skilandžio ir prancūzai pavydi.

Galintis populiarus tapti posakis „Rinkis prekę lietuvišką“, užuot įaugęs į kraują, kažkur lyg pakibęs ore kartu su „Air Lituanica“, arba tūno giliai paslėptas po sluoksniais pigių kiniškų, lenkiškų prekių, kurios kadaise ir mūsų ūkininkus iš turgaviečių išstūmė.

Labai paprasta aiškinti, neva lietuviškos prekės mūsų varguoliams per brangios, nebent jei kas algas pakeltų... Dabar kiekvieno profsąjungų lyderio ar politikieriaus garbės ir šaunumo reikalas paburnoti ant darbdavių, kad tie šykštuoliai tik sau viską glemžiasi. O gal kas girdėjo tribūnus agituojant pirkti lietuviškas prekes, naudotis lietuviškomis paslaugomis ir tuo stiprinti savo valstybės ekonomiką bei kartu nors iš lėto gerinti savo pačių padėtį, o ne smukdyti mūsų gamintojus ir darbdavius balažin kokios kokybės užsieninės produkcijos gamintojų naudai?

Užuot parėmę saviškius, ryte ryjame patys save: negalėdami parduoti savo gaminių, gamintojai kelia kainas, nes kaip nors reikia išsilaikyti. Taip parduoda dar mažiau, todėl uždirba mažiau pelno. Vadinasi, nelieka lėšų ne tik algoms didinti, bet ir turimiems darbuotojams išlaikyti. Tada užsienio prekių gerbėjai patys atsiduria gatvėje.

Ar pastebėjote, kad tautiškumas, nacionalizmas jau tapo keiksmažodžiais, o patriotizmas nežinia kokiais saitais susipynė su kosmopolitizmu, kaip ir dešinė su kaire, o saulėtekiai su saulėlydžiais?

Beje, klausimas pasitikrinti. Darbdavys randa lėšų jūsų algai padidinti iki 5 tūkst. litų, o jums gyvybiškai svarbu nusipirkti naują televizorių. Ką rinksitės: „Taurą“ ar „Philips“?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"