TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kas mūsų laukia po referendumo Graikijoje

2015 07 07 6:00

Tuo metu, kai Lietuvos žmonės džiaugėsi karšta vasaros saule ir ilguoju šventiniu savaitgaliu, visos Europos akys krypo į Graikiją. Ten vyko referendumas ir buvo sprendžiama ne tik Graikijos, bet ir euro zonos, o gal net Europos Sąjungos (ES), kartu ir Lietuvos, ateitis.

Referendumas Graikijoje - rimtas antausis ES ir Tarptautinio valiutos fondo ( TVF) politikai. Žmonės, kuriuos Vyriausybė, vadovaujama premjero Alexio Tsipro, pakvietė pareikšti savo požiūrį į svarbiausią šaliai klausimą, atsakė "ne" į tarptautinių skolintojų siūlymą vykdyti griežto taupymo politiką už naują finansinės pagalbos paketą. Atsakė įtikima 61,31 proc. persvara, nors apklausos prieš keletą dienų rodė, kad graikai šiuo klausimu pasidaliję beveik perpus.

Sunku pasakyti, kas paskutinę minutę lėmė kitokius rezultatus. Ilgus dešimtmečius šalį valdžiusių partijų, raginusių tarti "taip", nepopuliarumas, įtakingų Stačiatikių bažnyčios atstovų pozicija ar griežtas Nobelio premijos laureatų ekonomistų J. Stiglitzo ir P. Krugmano verdiktas, kad tarptautinių kreditorių politika tik dar labiau nusmukdė Graikiją, o dabar smogtų ir per turizmo sektorių, mat nemaža dalis lėšų tenka kreditoriams, visų pirma Vokietijos ir Prancūzijos bankams.

A. Tsipras ir jo šalininkai iš Graikiją valdančios kraštutinių kairiųjų partijos "Syriza" šį referendumą pavadino demokratijos triumfu. Šalyje, kurią po Antrojo pasaulinio karo lydėjo dideli politiniai neramumai, antikomunistinių jėgų ir komunistų pilietinis karas, pasibaigęs 1967 metais kariniu puču, iki šiol referendumas buvo skelbiamas tik kartą - prieš 41 metus, kai karinį režimą pakeitė valdžia, turėjusi būti demokratinė.

Bet ir ši krašte, kuris nuo antikinių laikų davė pasauliui suvokimą, kas yra demokratija, pasidarė panaši į jos iškamšą. Šalį valdžiusios dvi partijos priminė dviejų šeimų klanus. Iš čia kilo ir milžiniška korupcija, ir milijardinės skolos, ir gyvenimas ne pagal išgales. Jas išstūmusi "Syriza" neretai Vakaruose vadinama populistine jėga. Bijoma, kad padarius jai nuolaidų ir Ispanijoje šių metų gruodį laimės panaši partija "Podemos“.

Nemaža dalis Graikijos žmonių džiaugiasi savaitgalį vykusio referendumo rezultatais. Blogiausia, kad niekas nežino, kas laukia toliau. Neatsitiktinai kitą dieną po referendumo nutarė susitikti įtakingiausių ES valstybių - Vokietijos ir Prancūzijos - vadovai, o dar viena įtakinga ES narė - Didžioji Britanija - sušaukė skubų vyriausybės posėdį. Ir kitų ES šalių, kurioms rūpi jų valstybė bei piliečiai, valdžia nesilepino vasaros saule.

Prognozuojama, kad Graikijoje netrukus gali pristigti valiutos atsargų. Jeigu Europos Centrinis Bankas (ECB) po tokio referendumo atsisakys duoti eurų, gali tekti grąžinti prieš tai buvusias, bet gerokai nuvertėjusias drachmas. Šiuos pinigus dar reikės išspausdinti, o dabar nėra jokių. Netrūksta kalbų apie šalyje galimą humanitarinę katastrofą, kai graikai neturės už ką pirkti maisto, vaistų, kitų būtiniausių prekių.

Iki referendumo Europoje buvo manoma, kad balsavimas "ne" reiškia galimą Graikijos pasitraukimą iš euro zonos. Su ta mintimi jau ne vienas buvo susitaikęs, nors tai galėjo pakirsti euro kursą, sukelti euro zonos krizę. Tačiau dabar A. Tsipras sako, kad referendumo rezultatai yra tik jo politikos palaikymas ir parama derantis su tarptautinis kreditoriais dėl geresnių sąlygų Graikijai, išlaikant ir eurą, ir narystę ES.

Ar Europos Komisija, ECB ir TVF pasirengę daryti nuolaidas Graikijai po referendumo? Jeigu ne, Graikijoje gali kilti didžiulis nusivylimas, net priešiškumas Europai, Vakarų politikai. Tuo greičiausiai bandytų naudotis Rusija, o gal ir Kinija. A. Tsipras prieš savaitę lankėsi Rusijoje ir susitiko su prezidentu Vladimiru Putinu. Rusijai pačiai trūksta pinigų, bet Kinija jų turi, tik kol kas iš tolo stebi visus įvykius.

Tačiau Rusija ir Kinija disponuoja didžiule karine jėga, kuria jau ima mosuoti, o Graikija yra ne tik ES, bet ir NATO narė. Jos uostai labai svarbūs NATO karo laivams. Gegužės mėnesį po Pergalės dienos iškilmių Maskvoje Rusija ir Kinija surengė karinių laivynų demonstravimą Viduržemio jūroje, kuri iki šiol buvo tolima nuo abiejų šalių interesų.

Maskvos karo laivai čia mažai rodėsi nuo šaltojo karo laikų. Išklibinti Graikiją ir šalia esantį graikiškąjį Kiprą būtų tikras saldainiukas naujai Maskvos politikai. O jei dar būtų pakirsta ES ir NATO stiprybė, V. Putinas pasiektų tai, kam Ukraina buvo tik pretekstas. Norai labai dideli: įtaka Europoje, Arktikoje, nauja pasaulio tvarka.

Todėl ES ir kitų partnerių Vakaruose sprendimą dėl Graikijos lems ne tik ekonomika, bet ir politika. Mums, aišku, labai svarbi ir ekonomika. Jeigu ES vėl sėstų prie derybų stalo su Graikija ir kuo nors jai įsipareigotų, Lietuvai, kaip spėja mūsų ekonomistai, iš biudžeto tektų skirti nuo 300 mln. iki 2,5 mlrd. eurų.

O Graikija, likusi euro zonoje ir ES, kur sprendimai priimami bendru sutarimu, galės toliau mušti skyles ir taip daug smūgių sulaukiančiame šių institucijų laive. Ją pašalinus (kaip ir padarius nuolaidų), galima grandininė reakcija Europoje ir jau minėtos geopolitinės, ekonominės problemos. Taigi ir mums reikėtų labai gerai pagalvoti, kokie šioje sudėtingoje situacijoje turėtų būti Lietuvos interesai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"