TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kas nesikeis 2014-aisiais

2014 01 03 6:00

Naujųjų metų proga įprasta linkėti teigiamų pokyčių, optimistiškai kalbėti apie ateitį. Neišvengiamai dalis šių linkėjimų susiję ir su politika. Tačiau čia, skirtingai nei asmeninėje erdvėje, kur „naujo lapo“ atvertimas motyvuoja siekti naujų tikslų, perdėtas optimizmas gali pakišti koją - kur kas svarbiau kritiškai įvertinti tai, kas 2014-aisiais turi mažai šansų pasikeisti ir patobulėti.

Dar 2005 metais Egidijus Motieka, Česlovas Laurinavičius ir Nortautas Statkus Baltijos šalis pavadino geopolitine anomalija - tai valstybės, kurios egzistuoja plyšyje tarp dviejų galingų jėgų ir nuolat rizikuoja būti „suvalgytos“ Rytų įtakos. 2014-aisiais Lietuvos geopolitinė padėtis nesikeis. Toliau bandysime išlikti savarankiški, o mūsų visuomenės politinės sąmonės "vakarėjimui" (tai ne tas pats, kas yra formalus įstojimas į Europos Sąjungą) koją kaišios sovietmečio palikimas ir Rusijos artumas, pasireiškiantis per informacinę ir kultūrinę sklaidą.

Erichas Maria Remarque'as knygoje „Naktis Lisabonoje“ rašydamas apie Antrojo pasaulinio karo išvakares teigė: „Kaip paprastai stiprios valstybės visada apkaltina silpnąsias agresyvumu.“ Šis principas 2014-aisiais tikrai nepasikeis. Ypač Rytuose, kur gyvybingesni demokratijos grūdai seniai išguiti carinio ir policinio valdymo samplaikos naudai. Žinoma, mūsų šalyje toliau bus kalbama apie draugiškus santykius, nesantaikos kurstymą iš Lietuvos pusės - dalykus, kurie, žiūrint istoriškai ir geopolitiškai, tiesiog nėra prasmingi. Šios nuostatos, kaip ir anksčiau, bus naudingos dviejų rūšių objektams: pirma - Rusijai, antra - Lietuvos vidaus veikėjams, kurie dėl tokių pažiūrų išgyvena politiškai.

2014-ieji bus dvejų rinkimų - prezidento ir Europos Parlamento (EP) - metai. Ypač pastaruosiuose paprastai galima įžvelgti didelių vilčių, siejamų su kai kurių asmenybių charizma, kompetencija ir stipria ranka, pakilimą. Vis dėlto elektorato dalis, kuri tiki regioninėje ir nacionalinėje žiniasklaidoje užsakytomis publikacijomis, o Olego Gazmanovo koncerte krykštaudama prašo padainuoti apie gamybos procesus Sovietų Sąjungoje, niekur nedings ir rinkimų rezultatams darys didelę įtaką. Niekur nedings ir Lietuvos gyventojų polinkis viską, kas yra blogai, o ypač ekonomikoje, suversti valdžiai. 2012 metais po rinkimų atliktos apklausos (užsakė VU TSPMI, atliko „Baltijos tyrimai“) duomenimis, apie 50 proc. rinkėjų manė, kad Vyriausybė yra visiškai atsakinga už ekonominę padėtį šalyje (dar nemaža dalis mąsto panašiai).

Todėl nereikėtų stebėtis, kad per prezidento rinkimus bus daug kalbama apie mažus atlyginimus ir apskritai ekonominę neteisybę. Nors prezidentas šalies makroekonominės politikos neformuoja, o vykdomojoje valdžioje Konstitucija šios institucijos kompetencijas apibrėžia tik užsienio politika, ir šie rinkimai bus pažymėti esamai šalies institucinei sandarai (silpnam pusiau prezidentizmui) visiškai neadekvačiomis rinkimų kampanijomis ir lūkesčiais. Negerės ir Lietuvos gyventojų išprusimas - tiek politikos apskritai, tiek Lietuvos institucijų kompetencijų išmanymas.

EP rinkimuose Lietuvos rinkėjai vėl bus abejingi eurointegracijos problemoms ir toliau mažai domėsis tarptautinėmis aktualijomis. Jeigu neįvyks antrasis prezidento rinkimų turas, atiduoti balsų už būsimus europarlamentarus ateis labai nedaug lietuvių. Žinoma, ir čia politikai bandys vaizduoti, jog išvykę į EP išspręs Lietuvos rūpesčius, pagerins ekonomiką ir padidins pensijas.

Jokiuose rinkimuose ir apskritai Lietuvos politikoje nesikeis daugumos politinių veikėjų susitelkimas į įvaizdį. Politinės rinkodaros teorija mūsų šalies rinkimų praktikoje seniai žinoma: rinka yra žmonės, turintys balso teisę. Partijos ir pavieniai kandidatai šiai rinkai siūlo savo produktus: politinius simbolius, lyderius, pažadus. Lietuvos politikai toliau veiks taip pat, kaip į rinką orientuotas verslas, ir produkto įvaizdį kurs pagal klientų (rinkėjų) norus bei pageidavimus.

Tačiau 2014-aisiais, kaip ir anksčiau, toliau bus pamirštamas kitas svarbus politinės rinkodaros aspektas: jeigu produktas nėra sėkmingai pateikiamas, neatitinka lūkesčių, klientai nusisuka, ir verslas nukenčia. Įsivaizduokite, kad perkate išreklamuotą skalbimo mašiną. Ją jums atveža į namus, išpakuojate ir bandydami įjungti suprantate, kad tai butaforija - „mašinoje“ nėra jokių įrenginių. Arba vietoj skalbimo mašinos gaunate radiją VEF. Tačiau partijoms ir politikams vis dar atrodo, kad jie gali žadėti produktą (progresinius mokesčius, didelius atlyginimus, konkurencingą ekonomiką), o atėję į valdžią labiau užsiimti rokiruotėmis Seimo pirmininko poste ar buvusių valdančiųjų kritika.

Nereikėtų klaidingai suprasti - praėję metai, pradedant kilusia ekonomika ir baigiant pavykusiu pirmininkavimu Europos Sąjungos Tarybai, Lietuvai buvo gana sėkmingi. Įmanoma, kad 2014-ieji bus dar sėkmingesni. Tačiau pamiršti sisteminių, metų metais nesikeičiančių problemų ir pavojų nederėtų, kaip ir užmigti ant laurų arba pasiduoti artėjančiam rinkimų pažadų vajui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"