TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kas pažabos Aplinkos ministerijos panieką verslui?

2015 09 25 6:00

Lietuvoje gana dažnai girdime žmonių nepasitenkinimą verslu. Vienur peikiama vietos kirpykla, kitur - kepykla, kone visose savivaldybėse rasime bent vieną vartotoją, apkalbantį kokį nors prekybos tinklą, ir panašiai.

Liaudies balsas - Dievo balsas, ir būtent taip jį turėtų girdėti verslas, šiais laikais savo veikloje priimdamas dvi neginčytinas tiesas. Pirma - vartotojas visada teisus. Antra - valstybėje veikia žodžio, minties laisvė. Šių dalykų nenorintis pripažinti verslas anksčiau ar vėliau baigiasi, nes dėl savo nekokybiško darbo netenka klientų ir jų pinigų.

Verslo, kaip šalyje veikiančių įmonių visumos, ir valdžios santykis visiškai kitoks. Kiekvienoje valstybėje verslas moka mokesčius, steigia darbo vietas, kuria pridėtinę vertę ir visuomenės perkamąją galią. Taigi iš esmės išlaiko pačią valdžią, jos įstaigas ir dešimtis tūkstančių valstybės tarnautojų bei politikų.

Taip verslo vaidmuo suvokiamas išsivysčiusiose rinkos ekonomikos šalyse. Ten vietos ar užsienio kilmės verslą valstybė puoselėja ir skatina tolesnį jo augimą. Valdžios institucijos saugo verslo vardą ne vien dėl savo, bet ir dėl užsienio šalių rinkų (eksportas) palankumo. Žinoma, pavienes įmones valdžia gali bausti, viešai peikti už netinkamą, žalingą veiklą, tačiau tik tada, jei įrodoma jų kaltė teisme.

Kaip valdžia (konkrečiai - Aplinkos ministerija) elgiasi Lietuvoje? Jos požiūrį į verslą puikiai atspindi pastarieji politikų ir tarnautojų veiksmai žlugdant didžiausių šalies verslo įmonių organizacijos - Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) - veiklą.

Šiemet Aplinkos ministerijos politikai be teismo ir net be ikiteisminio tyrimo apkaltino EPA įvairiais sunkiais nusikaltimais - korupcija, pinigų plovimu, dokumentų klastojimu. Tie kaltinimai iki šiol neįrodyti, o jų sukeltas aidas jau pasiekė užsienio šalis ir pasaulinių elektronikos gamintojų ("Sony", "Electrolux", "Siemens", "Bosch", "Samsung") būstines.

Šiems prekių ženklams atstovaujančios tarptautinės organizacijos (CECED) dar liepos mėnesį kreipėsi į Lietuvos valdžios institucijas ir paragino vietos politikus elgtis dalykiškai, paisyti Europos Sąjungoje veikiančių gamintojų ir importuotojų veiklos taisyklių. Taip pat pažymėta, jog dėl nepaaiškinamų valdžios sprendimų užsienio verslas Lietuvoje vis atsargiau vertina plėtros galimybes.

Aplinkos ministerija, užuot atkreipusi dėmesį į šiuos signalus, toliau elgėsi priešingai. Praėjusią savaitę aplinkos viceministras Algirdas Genevičius didžiajai daliai Lietuvos ir tarptautinių verslo įmonių viešai metė stulbinamus kaltinimus: kad valstybei ir mokesčių mokėtojams padaryta apie 30 mln. eurų žala, kad tūkstančiai tonų pavojingų atliekų palikta gamtoje ar sąvartynuose, kad piktybiškai neapmokamos (neva skiriant vos 10 proc. gaunamų EPA lėšų) atliekų tvarkytojų paslaugos.

Jei tokie teiginiai pasitvirtintų, keli šimtai Lietuvos verslo vadovų ir EPA darbuotojai turėtų ilgam atsidurti belangėje. Tačiau taip neatsitiks, ir dėl to nereikės kaltinti korupcija Lietuvos teisėsaugos, nes p. A. Genevičiaus mesti kaltinimai yra sąmoningas melas arba visiškas savo veiklos neišmanymas.

Asociacija su Aplinkos ministerija turi ginčų ne dėl skambių 30 mln. eurų žalos, o dėl maždaug 800 tūkst. eurų vertės galbūt netinkamai perdirbtų atliekų. Šias valdžios pretenzijas dar turės patvirtinti teismas. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu jos būtų patvirtintos, atsakomybė tektų ne Lietuvos gamintojams ar importuotojams, o netinkamai dirbusiems tvarkytojams arba neatsakingai juos kontroliavusiai Aplinkos ministerijai.

Viceministrui primename, o skaitytojams pažymime, kad Lietuvos gamintojai ir importuotojai patys netvarko elektronikos atliekų. Kaltindamas verslą paliekant atliekas, kurių jis neturi, sąvartynuose, aplinkos viceministras (turbūt nė nesuprasdamas) drauge kaltina ir visų Lietuvos RATC (regioninių atliekų tvarkymo centrų) darbuotojus nusikalstamais veiksmais aplinkai. Galiausiai EPA, priešingai nei viešai teigta, atliekų tvarkytojams skiria ne 10, bet 90 proc. verslo (ne vartotojų) mokesčių.

Galbūt p. A. Genevičius įsivaizduoja, jog verslo įmonės netikrina savo organizacijos veiklos ir leidžia šiai savavaliauti? Kad joje neatliekamas auditas, neveikia bendros verslo tarybos, komisijos? Yra priešingai, nes verslas pagrindinių tikslų (mokėti už atliekų tvarkymą) siekia kuo efektyviau.

Taigi vieno Aplinkos ministerijos vadovų mesti kaltinimai Lietuvos verslui visiškai neatitinka realios padėties, nepagrindžiami jokiais įrodymais ir paneigiami šiomis eilutėmis. Todėl kyla klausimas, kodėl valdžia be jokių skrupulų ir be įrodymų mėgina niekinti mūsų verslą?

Atsakymai keli. Pirma - Aplinkos ministerijos vadovai yra neišmanūs, nesugeba vykdyti ministerijos veiklos, prisiimti atsakomybės už savo klaidingus sprendimus ar neveiklumą. Antra - ministerijos vadovai sąmoningai siekia išskaidyti verslo organizaciją ir sudaryti sąlygas jos narių lėšas užvaldyti galbūt jų partijai palankiems tvarkytojams.

Bet kuriuo atveju Aplinkos ministerijos vadovų neišmanymas arba partinis savanaudiškumas negali pateisinti nepagrįsto valstybės verslo žeminimo, ūkinės veiklos kliudymo, teisminės valdžios galių nusavinimo. Tai pernelyg didelė kaina, ir ją, apspjaudžius šalies ūkio kūrėjus, turėsime mokėti mes visi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"