TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kas sergsti ramybę

2013 12 28 6:00

Valstybinių švenčių dienomis jų neapdovanoja ordinais ir medaliais. Jas visada aplenkia padėkos raštai ir garbės vardai. Nors tiesa paprasta: savo garbe jos pranoksta visą pasaulį, ir bet kokia biurokratinė padėka joms per maža.

Jų nesutiksi „kalėdinėse“ lietuviškos neva aukštuomenės ir esą elito puotose. Nepamatysi tviskančiuose margaspalvių „gyvenimo būdo“ žurnalų puslapiuose ir „nacionalinės aprėpties televizijos kanalų“ laidose.

Nes jos, nepaisydamos skaudamų kojų, kantriai stovi ankštose virtuvėlėse ir kepa kalėdinius pyragus. Ir kūčiukus. Nes būtent juos, kūčiukus, kepė prieš dvidešimt, trisdešimt ar keturiasdešimt metų, kai jų kepinių kvapai apgaubdavo visus miesto namus, gatves ir kiemus kaip tylus, tvirtas ir kvapus NE geležiniam okupanto kumščiui ir vietinių parsidavėlių, dabar vadinamų ponais, o anuomet kovojusių su „religiniais prietarais ir buržuazinėmis atgyvenomis“, glitumui.

Su jomis nesusidursi prašmatniuose butikuose ar žvilgančiuose prekybos centruose. Jos negyvena „prestižiškiausiuose“ kvartaluose ir „stilingiausiuose“ butuose. Jos nevilki dizainerių sukurtų drabužių ir neavi rankų darbo batų. Jos nesilanko privačiose madingų gydytojų klinikose, nepoilsiauja pietų kurortuose, nepatenka į seksualiausiųjų dešimtukus ir dvidešimtukus, nevairuoja visureigių...

Tačiau jos yra. Jos yra visada, kai reikia. Nekreipdamos dėmesio į rudens darganą, vasaros karščius ar žiemos speigą, jos visada ateina. Vis sunkiau. Kartu atsinešdamos savo septynias, aštuonias ar devynias dešimtis metų jos ateina, kad galėtų pamatyti ir papasakoti. Nes taip, kaip jos, nepamatys ir nepapasakos joks vadovėlis ar laikraščio straipsnis. Joks politikas. Joks istorikas.

Tai jų dėka vis dar kalbame gimtąja kalba, prisimename kai ką iš praeities, turime gražesnio, teisingesnio ir šviesesnio gyvenimo viltį.

Tai jos išsaugojo mums šitas šv. Kalėdas. Ir visas kitas, kurios galbūt dar bus švenčiamos šioje šalyje.

Tai jos - mūsų visų „megztosios beretės“. Nepelnytai išjuoktos ir nepelnytai užmirštos, tačiau visada ištikimos ir atsidavusios, tvirtos ir nepalaužiamos jos vis dar yra. Ir šito trapaus fakto žinojimas mums visiems vis dar leidžia palinkėti kitiems ramybės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"