TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kas slypi po ginkluotu incidentu Kryme

2016 08 16 6:00

Praėjusią savaitę Kryme kilo neaiškus ginkluotas incidentas, kurį Ukraina ir Rusija komentuoja skirtingai. Iš vasaros atostogų grįžtanti tarptautinė bendruomenė reaguoja ne tik į šį konfliktą, bet ir į Kremliaus lyderio grasinimą griežtai atsakyti.

Kai praėjusį antradienį rašiau, kad pastarąjį dešimtmetį olimpiadų laikotarpį Rusija naudoja savo agresyviai politikai kaimynių valstybių atžvilgiu įgyvendinti, priminiau Rusijos karą su Gruzija – jis vyko 2008-aisiais per vasaros žaidynes Pekine. Tačiau būtų galima prisiminti ir 2014 metų žiemos olimpiadą Sočyje, kai buvo aneksuotas Krymas.

Atsižvelgdamas į šiuos Rusijos užsienio politikos dėsningumus per olimpines žaidynes, valdžioje esant Vladimiro Putino ir Dmitrijaus Medvedevo tandemui, spėjau, kad Maskva, siekdama staigių rezultatų, gali surengti ginkluotą provokaciją ir dabar, kol piliečių akys nukreiptos į Rio de Žaneirą, o Vakarų politikai dar atostogauja.

Ne paslaptis, kad ir Kremliaus remiamiems separatistams, ir kai kuriems Ukrainos politikams, visuomenininkams, karinių sluoksnių atstovams kartkartėmis vis kildavo mintis, jog įstrigus Minsko procesui galbūt reikėtų imtis karinių priemonių Donbase. Tačiau išlikdavo klausimas: kuri šalis tai pradėtų, ar Ukraina užkibtų ant jauko, kad tuo remdamasi Rusijos armija galėtų bandyti pakartoti tai, ką 2008 metais darė Gruzijoje?

Viskas atrodė parengta galimai naujai karinei eskalacijai. Liepos-rugpjūčio mėnesiais vyko intensyviausi pastaruoju metu tarpusavio apsišaudymai.

Rusijos prezidentui V. Putinui Krymas kur kas svarbesnis negu Donbasas (šis regionas yra greičiau vien priemonė kitiems Kremliaus tikslams pasiekti), bet Kryme sunkiau sukelti tokią provokaciją kaip Donbase. Ukrainos politinis ir karinis elitas, visuomenė laikosi gana vieningos nuomonės, kad Krymo susigrąžinti jėga nepavyks. Tai galima padaryti nebent politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis panaikinus aneksiją.

Tiesa, kai kurios grupės (pavyzdžiui, radikalusis Krymo totorių sparnas, vadovaujamas Lenuro Isliamovo) ir pavieniai asmenys, susprogdinę šį pavasarį keletą elektros stulpų ir taip nukirtę elektros tiekimą iš Ukrainos į pusiasalį, siūlo rengti ne tik energetinę, bet ir jūrinę Krymo blokadą. Tačiau Kijevas tai vertina labai atsargiai.

Todėl Maskvai reikėjo Kryme kitokios provokacijos, nei sukurti įsiveržimo precedentą (kaip 2008 metais Gruzijoje), arba panaudoti savo tikslams kokį nors įvykį. Praėjusią savaitę Rusija paskelbė, kad jos specialiosioms tarnyboms pavyko sustabdyti Kryme teroristinius veiksmus, kuriuos norėjo įvykdyti Ukrainos valdžios pasiųsti asmenys. Aiškinta, jog būta kelių bandymų, o per vieną jų žuvo du rusų kariai. V. Putinas griežtai pareiškė, kad Maskva atsakys į Kijevo remiamus teroro išpuolius. Pasaulyje tuoj pat imta spėlioti, ar tai nereiškia Rusijos siekio užimti daugiau Ukrainos teritorijų.

Kijevas neigia, jog prisidėjo prie šių įvykių, ir tvirtina, kad tai – Maskvos provokacija. Vakarai paprašė Rusijos įrodymų Ukrainai metamiems kaltinimams pagrįsti. Tada Maskva kaip sugautą diversantą pademonstravo žurnalistams Jevgenijų Panovą iš Zaporožės. Artimieji sakė, kad rusai vyrą, matyt, pagrobė, kai jis važiavo pas draugus.

Ši versija Vakarų neįtikino, tad Maskva parodė Redvaną Suleimanovą. Jis irgi registruotas Zaporožėje, bet pastaruoju metu, pasak artimųjų, gyveno Kryme.

Rusija tvirtina, kad R. Suleimanovas siekė susprogdinti Simferopolio oro uostą ir geležinkelio stotį. Tačiau tai jau kiti kaltinimai nei J. Panovui, kurį, kaip aiškinama, neva pagavo per susišaudymą Šiaurės Kryme. Krymo totorių lyderiai sako, kad R. Suleimanovas suimtas prieš keletą savaičių. Jei jis būtų buvęs teroristas, ar Rusija taip ilgai būtų tylėjusi?

Ukrainos žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad įvyko susišaudymas tarp Rusijos armijos ir slaptųjų tarnybų pareigūnų. V. Putinas šį incidentą nusprendė panaudoti savo tikslams. Jeigu tai tiesa, tada galima suprasti netikėtą vieno įtakingiausių žmonių Kremliuje, prezidento administracijos vadovo, buvusio gynybos ministro Sergejaus Ivanovo atsistatydinimą. Jis kuravo jėgos struktūras.

Krymas V. Putino sąmonėje – Rusijos užsienio ir saugumo politikai istoriškai svarbus geopolitinis regionas. Pusiasalį norima paversti galinga karine baze, Rusijos placdarmu ne tik Juodojoje, bet ir Viduržemio jūroje, todėl pykstama, kai pasaulis nepripažįsta jo priklausomybės Rusijai. Ten viskas turi būti ramu. O jei kilo konfliktas tarp pačių Rusijos karių, tuomet visai netvarka, nes ir be to pakanka galvos skausmo dėl Krymo totorių.

Šios tautos žmonės nori gyventi laisvoje, ne okupuotoje žemėje. Dėl to, remiantis net sufabrikuotais kaltinimais, ir pasipylė prieš juos represijos. Kas žino, kaip buvo R. Suleimanovo atveju? Dabar Kremlius siekia pateikti Ukrainą kaip terorizmo rėmėją, nes sena plokštelė apie nacistus-fašistus Kijeve jau nebeveikia.

Ar V. Putinas, naudodamasis šiuo incidentu, nori užvaldyti ir daugiau Ukrainos teritorijos? Ko gero, tai greičiau šantažo politikos elementas, tačiau reikia būti viskam pasirengus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"