TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kas stipresnis - banginis ar dramblys?

2014 07 23 6:00

Kvailas ar bent jau juokingas klausimas, pasakytų kiekvienas protingas žmogus. O jei paklausčiau, kas stipresnis - premjeras, kurį remia visas ministrų kabinetas ir prezidentė, ar į viceministrus vėl pretenduojanti Renata Cytacka, kurią remia Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) ir jos Valdemaras Tomaševskis? Nebejuokinga?

Tikrai ne. Nejuokinga jau pati situacija, kuri išprovokuoja tokį klausimą. Mat toks klausimas kyla tik tuomet, kai susiduriama su faktais, rodančiais, kad valstybėje vienos grupuotės įgeidžiai tampa viršesni už daugumos viešąjį interesą. Tokių faktų - ne vienas ir ne du, ypač jei neapsiribotume šešėlinio verslo įnoriais, o suskaičiuotume dar ir visokių mažumų pretenzijas.

O jau šių - legionas! Ir ponios R. Cytackos užsispyrimas vėl tapti viceministre - net ne pats didžiausias burbulas, kurį geba išpūsti ambicijų pritvinkę lenkų “akcininkai”. Už tą burbulą kur kas didesnis yra akibrokštas Konstitucijai ir kitiems šalies įstatymams, kurį demonstruoja sprendimų atsakomybės vengiantis premjeras ir visa valstybiškai nebesugebanti mąstyti bei prieš LLRA tūpčiojanti valdančioji koalicija.

Kažin kaip reaguotų Lenkijos parlamentas, valdančioji dauguma, jei panašiai kaip R. Cytackos šeimynėlė Lenkijos Konstitucijos pamatus imtų klibinti porelė baltarusių, lietuvių ar vokiečių? Klausimas be atsakymo, nes Lenkijos politikai mokėtų iš anksto pasirūpinti, kad valstybinės valdžios svertai nepatektų į grėsmę tautos (lenkų) ramybei ir Konstitucijai keliančios mažumos rankas.

Pagaliau net ir susiklosčius panašiai kebeknei, į kurią Vyriausybę įstūmė premjero noras išsaugoti neblogai dirbantį ministrą Jaroslavą Neverovičių, bet apvalyti ministeriją nuo ją kompromituojančios viceministrės, ryžtingesnis Vyriausybės vadovas išeitį rastų be didelio vargo. Pakaktų iš valdančiosios koalicijos pašalinti LLRA, o ponui J. Neverovičiui pasiūlyti likti Vyriausybėje nepartinio ministro teisėmis. Tokiomis pat, kokias Andriaus Kubiliaus vadovaujamoje Vyriausybėje turėjo finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Beje, savo pareigas ji atliko geriau nei daugelis “partinių” ministrų.

Tačiau, kaip sakė senovės romėnai, kas galima Jupiteriui, negalima jaučiui. O premjeras šiandien, deja, elgiasi ne kaip Jupiteris, bet greičiau kaip jautis, įkinkytas į LLRA jungą. Ir nebeaišku, ar įsikinkė savo laisva valia, tolygia bevališkumui, ar pasidavęs kažkieno šantažui?

Piliečiai tuo metu stebi tą balaganą ir nebežino, juoktis ar vėl nusivylus savo valstybe keliauti ten, kur įstatymai yra visiems vienodai privalomi.

Beje, balaganu valdžios tąsymąsi su LLRA gal ir neatsargu pavadinti. Gali būti, jog R. Cytackos ir jos vyro išsišokimai ar tebesitęsianti diskusija dėl nelietuviškų raidžių įteisinimo tėra tik priedanga, už kurios nuo Lietuvos visuomenės ir snūduriuojančios teisėsaugos yra slepiamas kur kas rimtesnis, Lietuvos valstybės suverenumui pavojingesnis procesas - Vilniaus krašto prievartinė (kol kas dar ne smurtinė) polonizacija, spekuliuojant demokratija, žmogaus bei mažumų teisėmis ir pan.

Šį įtarimą sustiprina V. Tomaševskio, Vilniaus rajono merės Marijos Rekst, Švenčionių rajono LLRA skyriaus pirmininko Zbignevo Jedinskio teiginiai neseniai vykusioje šios partijos konferencijoje. Pavykus jų užmačioms į visus savivaldybių, seniūnijų, kur gyvena lenkai, valdžios postus pasodinti „savo žmones“ ir į savo rankas paimti visas su švietimu ir kultūra susijusias pareigybes (joms tie ponai skiria ypatingą dėmesį, ne taip, kaip „mužikai“ lietuviai), Vilnijai atskirti nuo Lietuvos neprireiks nė „žaliųjų žmogeliukų“. Pakaks kokio nors aukštesnio Lenkijos pareigūno nurodymo.

Guodžia nebent tai, kad senka rinkėjų simpatijos lenkų reikalavimams neatspariai Socialdemokratų partijai, nors premjeras vis dar sulaukia daugelio piliečių palaikymo.

Liepos mėnesį atlikta visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad už Socialdemokratų partiją balsuotų 20,6 proc. apklausos dalyvių, birželį šiai partijai būtų tekę 22,5 proc. rinkėjų balsų, gegužės mėnesį - 24,6 proc., o balandį - net 27,5 proc. balsų. O juk tendencija yra kur kas išraiškingesnė už vienkartinės apklausos duomenis!

Įdomu, kad panašiai „tendencingai“ auga A. Kubiliaus, kaip galimo premjero, reitingai: kovo ir balandžio mėnesiais jį premjero poste norėjo matyti tik vos daugiau kaip 3 proc. respondentų, gegužę - 4,4 proc., o birželį - jau 6 procentai. Be abejo, neryžtingo dabartinio Vyriausybės vadovo fone populiarumo A. Kubiliui bus pridėjęs jo ryžtingumas einant sunkias krizės premjero pareigas...

Tad kas stipresni - banginiai ar drambliai?

Nejaugi socialdemokratai veikiau rizikuos net savo partijos populiarumu ir ateitimi, nei pasipriešins lenkų mažumos diktatui?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"