TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kas sutramdys premjerą?

2007 08 20 0:00

Neseniai vienas norvegų politologas pareiškė, kad Lietuvos politikams svetimas demokratijos suvokimas. Tokia nuomone premjeras Gediminas Kirkilas didžiai pasipiktino. Ir čia pat savo veiksmais parodė, kad jo demokratijos supratimas yra savotiškas.

Praėjusią savaitę ministras pirmininkas sudarė darbo grupę (nuolatinę komisiją), kuriai pavedė ištirti pulkininko Vytauto Pociūno žūtį. Tokiu būdu G.Kirkilas, kaip anksčiau buvęs prezidentas Rolandas Paksas, Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris, pademonstravo teisinei valstybei svetimą įsitikinimą, kad jo įgyta valdžia yra beribė.

Premjeras savo potvarkiu peržengė Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtas skirtingos valdžios ir institucijų kompetencijų ribas. Šalies įstatymai nei premjerui, nei ministrams nesuteikia jokių įgaliojimų tirti galimas nusikalstamas veikas, organizuoti baudžiamąjį persekiojimą ar vykdyti teisėsaugos institucijų sprendimų kontrolę. Dar daugiau - įstatymai valstybės politikams, nesvarbu, kokio rango jie būtų, tai daryti net griežtai draudžia. Konstitucijos 5 straipsnis sako, kad "valdžios galias riboja Konstitucija", o jos 118 straipsnis aiškiai apibrėžia, jog Lietuvos Respublikoje "ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras".

Pagrindinis šalies įstatymas griežtai sako, kad "prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo". Vyriausybė ir jos vadovas ar jo sudarytos darbo grupės jokio vaidmens per ikiteisminius tyrimus negali turėti.

Taip, Vyriausybės darbo reglamentas numato, kad ministras pirmininkas savo potvarkiais gali sudaryti darbo grupes (nuolatines komisijas), į kurias gali būti įtraukti ir mokslininkai, specialistai, tačiau tik Vyriausybės reguliuojamų sričių, jos kompetencijos klausimais. Tai tas pat, jei generalinis prokuroras ar ypač rūpestingas kurio nors teismo pirmininkas, matydami korupcijos lygį, savo įsakymais pradėtų skirstyti Europos Sąjungos struktūrinę paramą bendrovėms, organizuoti viešuosius pirkimus ministerijose, rūpintis susisiekimo infrastruktūra ar naujos atominės elektrinės statyba.

Premjeras įkūrė savo darbo grupę "V.Pociūno žūties aplinkybių tolimesniam tyrimui". Vyriausybės vadovo patarėjai viešai aiškina, jog ši komisija turės įvertinti, ar reikia atnaujinti V.Pociūno žūties ikiteisminį tyrimą, o komisijos nariai jau kalba, kokios medžiagos reikės, kokius liudytojus kviesis. Prokuratūros įstatymo 4 straipsnis nustato, kad "prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Aukštesnysis prokuroras ir teismas nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus ir panaikina neteisėtus sprendimus".

Baudžiamojo proceso kodekso 63 straipsnis sako: "Ikiteisminį tyrimą atliekančio prokuroro proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai gali apskųsti aukštesniajam prokurorui. Jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui."

Tai V.Pociūno artimieji ir padarė. Taigi jokia kita, o tik teisminė valdžia, net Seimas, kuriam, priešingai nei Vyriausybei ir jos vadovui, suteikta teisė vykdyti parlamentinę Generalinės prokuratūros kontrolę, negali kištis į V.Pociūno žūties tyrimo procesą. Premjero potvarkį galima vertinti įvairiai. Ir kaip spaudimą teismui, ir kaip pastangas sužlugdyti tiesos paieškas.

Iš neteisės nekyla teisė, ir niekas niekam negali deleguoti įgaliojimų, kurių pats neturi. Tad premjero sudarytai komisijai teisinėje valstybėje negali būti leista susipažinti su medžiaga, surinkta per ikiteisminį tyrimą dėl V.Pociūno žūties. Ši darbo grupė, sudaryta iš valstybės politikų, pareigūnų ir privačių asmenų, neturi jokių valstybinių įgaliojimų tirti ne tik V.Pociūno žūties, bet net ir padėties Valstybės saugumo departamente ar V.Pociūno perkėlimo iš VSD valdybos viršininko pareigų į konsulatą Gardine, susipažinti su tyrimais, kuriems vadovavo V.Pociūnas. VSD atskaitingas Seimui ir Respublikos prezidentui, o ne Vyriausybės vadovui ar jo politiniams patikėtiniams.

Nesuvokiama, kad į šią darbo grupę premjero sprendimu įtrauktas generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis, net nesuderinus to su generaliniu prokuroru Algimantu Valantinu. Vyriausybės vadovas neturi įgaliojimų duoti užduočių jokio lygmens prokurorui. Tačiau jokios grandies prokuroras ir negali dirbti šioje komisijoje, nes kitaip pažeistų priesaiką ir įstatymus.

Kadangi prezidentas Valdas Adamkus geriau suvokia demokratiją už premjerą G.Kirkilą, jis neturėtų tylėti. Valstybės vadovo pareiga pareikalauti, kad Vyriausybės vadovas laikytųsi Konstitucijos ir neteisėtą savo potvarkį kuo greičiau atšauktų. Tarp Seimo sesijų tai gali padaryti tik prezidentas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"