TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kas svarbiau: biznis ar Lietuva?

Vyriausybė buria nacionalinio investuotojo bendrovę, vadinamąjį trigalvį slibiną, kuris bus pavadintas LEO LT. Buvo skelbiama, jog bendrovė, valdysianti didžiąją dalį Lietuvos energetikos, kuriama tam, kad atstovautų šaliai statant naują atominę elektrinę ir elektros jungtis į Lenkiją bei Švediją, taip pat kad investuotų į šiuos projektus.

Bet ar tikrai galima tikėtis iš "Vilniaus prekybos" ir kitų vadovų tokio neregėto patriotizmo? Labai abejoju, ir štai dėl ko. Visų pirma, neregėto patriotizmo apimtiems vadovams neturėtų labai rūpėti gauti tiek akcijų, kad galėtų bet kada vetuoti LEO LT valdybos sprendimą. Antra, sutartyje neįrašytas visų LEO LT partnerių įsipareigojimas neparduoti savo akcijų tol, kol atominė elektrinė nebus pastatyta, o apsiribota tokiu draudimu tik dvejiems metams.

Šios dvi priežastys suteikia rimto pagrindo manyti, kad po dvejų metų privačių partnerių akcijos bus parduotos, jei tik atsiras pirkėjas, pasiryžęs sumokėti gerą kainą. Ekonomistai neabejoja, jog per porą metų LEO LT akcijų vertė gerokai pakils.

Verslininkų logika aiški: dabar investuosiu į LEO LT, ir nebūtinai grynus pinigus, o po dvejų metų atsiimsiu grynaisiais kelis ar net keliolika kartų daugiau, nei investavau. Tai tikrai puikus biznis bet kuriam verslininkui. Todėl manęs nenustebino jų grumtynės dėl teisės investuoti.

Tik kas po dvejų metų bus tų akcijų pirkėjas? Pagal įstatymą jos pirmiausia siūlomos pirkti Vyriausybei, o šiai atsisakius - bet

kurioms Lietuvos ar užsienio įmonėms. Jei Vyriausybė pirktų tas akcijas, privalėtų mokėti už jas rinkos kainą. O tai reikštų jau nebe milijonus, o milijardus litų iš valstybės biudžeto, t. y. iš mokesčių mokėtojų kišenės. Taip valstybė mokesčių mokėtojų pinigais paremtų verslininkus. Jeigu Vyriausybė atsisakytų tokio sandorio, akcijas nupirktų koks nors multimilijardinis strateginis investuotojas iš artimojo (labiausiai tikėtinas variantas) užsienio. Jei taip nutiktų, visi mūsų energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos siekiai nueitų perniek. Ar tikrai to norime?

Man lig šiol neaišku, kodėl pasirinktas būtent toks rizikingas modelis. Ar tikrai nebuvo galima vietoj "Vilniaus prekybos" privataus kapitalo kaip pagrindinę veikėją pasirinkti valstybinę įmonę "Lietuvos energija"?

Premjero vyriausiojo patarėjo kalbos, kad ši bendrovė nepatikima, nes pernelyg daug flirtuoja su Rusijos energetikais, skirtos nebent kvailiams. Vyriausybė gali bet kuriuo metu pakeisti netinkamą valstybinės įmonės vadovybę į tinkamą.

O ir finansų, užuot ieškojus tarp privačių verslininkų, buvo verta paieškoti Europos Komisijoje ir bankuose. Tada neturėtume labai neaiškaus rytojaus.

Mano galva, jei į sutartį nebus įtraukti privačių įmonių garantiniai įsipareigojimai nedingti iš LEO LT iki atominės elektrinės pastatymo, pasirašyti jos nereikėtų. Juk nedera žaisti Lietuvos žmonių, o ir pačios Lietuvos ateitimi. Mėginimas tokius draudimus įrašyti į įstatymą neduos efekto, nes draudimą disponuoti savo turtu (akcijomis) galima ginčyti teisme, net ir Strasbūro.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"