TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kas svarbiau: prokurorų rotacija ar jų veiklos įvertinimas

2016 01 05 6:00

Į 2016 metus Lietuva įžengė turėdama naują generalinį prokurorą. Tai yra labai gerai. Negali šalis, kuri, politikų teigimu, yra teisinė valstybė, gyventi ilgiau nei pusę metų be šios įstaigos vadovo. Tačiau generalinio prokuroro paskyrimas yra tik pradžia darbo. Daug svarbiau, ką jis darys su taip „atsilikusia valstybėje institucija“.

Naujuoju generaliniu prokuroru prieš pat Kalėdų šventes tapo dabar jau buvęs teisėjas iš Ukmergės Evaldas Pašilis, o apie Generalinę prokuratūrą, kaip atsilikusią valstybėje instituciją, prabilo prokuroro kandidatūrą Seimui pateikusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, kai baigiantis metams, gruodžio 29 dieną, pasirašė dekretą dėl jo skyrimo.

Taip kritiškai kalbėdama apie Generalinę prokuratūrą, D. Grybauskaitė nurodė ir pavyzdžius, iš kurių E. Pašilis galėtų pasimokyti. Tai Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Valstybės saugumo departamentas. Per generalinio prokuroro skyrimą mūsų valstybės vadovė prisiminė šias institucijas – esą jose vyksta labai geros permainos.

O mums svarbu, ką rengiasi daryti naujasis generalinis prokuroras E. Pašilis. Kaip ir kiekvienam ką tik į pareigas paskirtam pareigūnui, jam reikia duoti laiko, kad įsitrauktų į naują darbą. Ne kritikuoti, o nagrinėti įvairius prokuratūros veiklos aspektus – dabar tam kaip tik laikas. Gal naujasis generalinis prokuroras bus atviras išsakomoms mintims?

Juo labiau kad, skirtingai nei jo pirmtakai, E. Pašilis, skiriamas į šias pareigas, apie tai kalbėjo labai santūriai. Maniau, kad taip jis žodžius dėliojo tik Seimo salėje, kai galėjo klausytis Lietuvos žmonės. Tačiau iš keleto politikų supratau, kad jis panašiai kalbėjo ir frakcijose. Vis dėlto Seimas jo kandidatūrai pritarė didele balsų dauguma.

Už naujojo generalinio prokuroro kandidatūrą balsavo 106 parlamento nariai iš 127. Balsavo dėl labai įvairių priežasčių. Tarsi avansu, kad šis žmogus darytų svarbius darbus, kurių labai reikia prokuratūrai. Balsavo, matyt, pavargę ir nuo konflikto su prezidente dėl ankstesnių kandidatų nepaskyrimo, o gal ir dėl to, kad artėjo šventės. Net šalies vadovės žodžiai, skiriant į pareigas E. Pašilį, buvo gana aptakūs, kai buvo sakoma, ko iš jo tikimasi.

D. Grybauskaitė sakė, kad naujam generaliniam prokurorui reikėtų modernizuoti instituciją, sutelkti kolektyvą, bet kartu ruoštis ir didelei prokurorų rotacijos bangai, pareigūnų kvalifikacijos kėlimui. Be to, reikėtų gerinti ikiteisminio tyrimo kokybę, atsakomybę, ginti viešąjį interesą bei didinti visuomenės pasitikėjimą prokuratūra.

Aiškumo padaugėjo tik tarpušvenčiu, kai Seimas pritarė E. Pašilio skyrimui generaliniu prokuroru, o šis susitiko pokalbio su valstybės vadove. Ir galima tik džiaugtis, kad ir šalies vadovė, ir naujasis generalinis prokuroras jau, atrodo, lyg ir girdi visuomenės lūkesčius, todėl rotacijos prioritetą keičia suvokimas, jog visų pirma prireiks naujo, atsakingo požiūrio į prokurorų darbą.

Žinoma, generaliniam prokurorui teks įvykdyti ir dalies prokurorų rotaciją. Turėtų būti pakeista net 50 apygardos prokurorų. Tačiau iš kur jie atsiras, jei ne iš tos pačios sistemos, kuri, prezidentės žodžiais, yra gerokai atsilikusi? Raginama pritraukti naujų žmonių, bet institucija juk ne guminė: tam, kad kas nors būtų priimtas, kažkas turėtų būti atleistas.

Be to, iki šiol pusmetį Generalinei prokuratūrai laikinai vadovavęs Darius Raulušaitis paliko ir savo dovaną: prailgino kadencijos laiką 34 vyriausiesiems prokurorams bei jų pavaduotojams penkiuose stambiausiuose mūsų šalies miestuose. Šis žingsnis metų pabaigoje viešai buvo paskelbtas kaip sensacija, nors buvo žengtas gruodžio 9 dieną. Aišku, šių prokurorų kadencija baigėsi metų pabaigoje ir reikėjo ką nors daryti.

Tačiau kaip dabar žmonėms suprasti, ar pratęsimą gavo tikrai gerai darbą iki šiol atlikę prokurorai? Negalima juk visų prokurorų laikyti blogais. Matyt, turime pripažinti, kad prokurorai, dirbę su organizuotais nusikaltimais (kai bylose nebuvo įsivėlę kokie nors valdžiai palankūs politikai, kiti įtakingi asmenys), plušo atsiraitoję rankoves ir pasiekė gerų rezultatų. O kitą jų dalį kažkas tarsi specialiai parinko: bevalius, be nuomonės, be kvalifikacijos, be atsakomybės. O gal prokurorai tokie tapdavo, kai turėdavo imtis bylų, kuriose mirga atsakingų asmenų pavardės? Gal jie tokiais atvejais tik virsdavo robotais, vykdančiais kieno nors aukštesnę valią, apie kurią Lietuvoje nutylima?

Ir prezidentė, ir generalinis prokuroras kalba, kad reikia labiau rūpintis prokurorų kvalifikacijos kėlimu, siųsti juos semtis darbo patirties į užsienį. Tobulinti savo kvalifikaciją visada pravartu, bet kol neišspręsime problemos, kad prokurorai galėtų dirbti tik vadovaudamiesi įstatymais, o ne kieno nors aukštesne valia, jiems nepadės jokios papildomos stažuotės.

Reikėtų daugiau aiškumo ir kalbant apie užkulisinius mechanizmus, kurie suveikdavo prokuratūroje, kai vieniems asmenims prokurorai tapdavo atlaidūs, o kitiems – ne. Kokie konkretūs prokurorai yra atsakingi už tas bylas, kurių pabaiga – niekinė. Tokių pareigūnų rotacija, perkėlimas į kitas pareigas, neįvertinus ankstesnio darbo, būtų tik jų ydingos veiklos sustiprinimas. O juk mūsų valstybei reikia visai ko kito.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"