TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kas tie „Nepriklausomybės sąsiuviniai“

2015 05 05 6:00

Išaugusios tarptautinės grėsmės akivaizdoje daugelis Lietuvos žmonių iš naujo suvokia, ką mums reiškia nepriklausomybė. Tad galbūt kitomis akimis pažvelkime ir į "Nepriklausomybės sąsiuvinių“, vieno žmogaus toliaregišką iniciatyvą, kurią palaikė grupelė bendražygių, svarbą. Ši iniciatyva kilo dar iki įvykių Ukrainoje, bet jos svarba kol kas neįsisąmoninta valstybės mastu.

Ne vienam "Lietuvos žinių“ skaitytojui, labai tikiuosi, "Nepriklausomybės sąsiuviniai“ jau žinomi. Tačiau tiems, kurie apie tai nieko iki šiol negirdėjo, pravartu išgirsti dabar. Juolab kad šią savaitę vėl prisiminsime idėjos autorių Romualdą Ozolą, vieną iš Sąjūdžio kūrėjų, kurio kai kurios iniciatyvos kartais likdavo nesuprastos. Nepriklausomybės Akto signataras, išėjęs prieš mėnesį, balandžio 6 dieną, "Nepriklausomybės sąsiuvinius“ paliko mums, tad svarbu, kad ši idėja neužgestų drauge su R. Ozolo išėjimu.

"Nepriklausomybės sąsiuviniams“, R. Ozolo įvardytiems kaip istorijos bei kultūros žurnalas, jau 2,5 metų. Juose - didelis noras iš naujo pažvelgti į nepriklausomybės reikšmę mūsų valstybei, Lietuvos kelio į laisvę išbandymus ir sunkumus, nepriklausomybės laikotarpio istoriją, kurią vietomis iki šiol gaubia migla. Ir tik kuriam nors tų dienų aktyviam dalyviui išėjus jo bendražygiai truputį praveria šios paslapties skraistę, kad bendrais bruožais papasakotų apie tai, kas tuomet vyko.

Nepriklausomybės išbandymų Lietuva patyrė ir iki 1988 metų birželio 3-iosios, Sąjūdžio gimimo dienos, nutiesusios kelią į nepriklausomybę, ir iki 1990 metų kovo 11 dienos, kai buvo įgyvendintas visų patriotiškai nusiteikusių žmonių siekis atkurti nepriklausomybę. Esame tauta, net keletą kartų praradusi savo valstybę. Tai įvyko dėl tarptautinės grėsmės, tačiau labai svarbu buvo ir tai, ar suvokėme laisvės svarbą, ar viską darėme, kad ją išsaugotume.

"Nepriklausomybės sąsiuviniuose“ buvo rašyta ir apie Oršos mūšio svarbą Lietuvai atitolinant grėsmę iš Rytų, ir kuo svarbūs mūsų nepriklausomybei Maironis su Vaižgantu, kaip Lietuva atrodė sovietų valdžios metais, ką galime suprasti iš Sovietų Sąjungos vidaus reikalų ministro ir saugumo vado Lavrentijaus Berijos raporto apie padėtį Lietuvoje 1953 metais ir Laisvės Kovos Sąjūdžio rašytų dokumentų.

"Nepriklausomybės sąsiuviniuose“ pirmą kartą paskelbta sąjūdininkų susitikimo (1990 metų kovo 9-osios vakarą) stenograma. Ši data mūsų valstybei buvo ne mažiau svarbi nei pati Kovo 11-oji. Tuomet nuspręsta Nepriklausomybę skelbti kovo 11-ąją, nors kai kurie įtakingi sąjūdininkai svarstė, kad galbūt nereikia skubėti.

Tiesa, ši stenograma nutrūksta toje vietoje, kai tas lemiamas sprendimas jau buvo padarytas. Tačiau ,,Lietuvos žinių“ skaitytojai apie tai galėjo perskaityti rašinyje "Nežinoma Kovo 11-osios akto pusė“, kurį ir dabar galima rasti internete. Pokalbyje dalyvavo Vytautas Landsbergis, Kazimieras Motieka, Bronislovas Kuzmickas ir R. Ozolas.

"Nepriklausomybės sąsiuviniuose“ galima rasti įdomios faktinės medžiagos ir apie tai, kaip buvo kuriama Lietuvos Konstitucija, stabdoma autonomizacija, kad Rytų Lietuva nevirstų Padniestre, taip pat - įžvalgų, kaip atrodo Lietuva 25-aisiais atkurtos nepriklausomybės metais ir pasaulis aplink Lietuvą po įvykių Ukrainoje. Visus iki šiol išleistus "Nepriklausomybės sąsiuvinių“ numerius nesunku surasti internete.

"Nepriklausomybės sąsiuviniuose“ į įvykius žvelgiama ne tik tų dienų įvykių liudininkų akimis, bet pasitelkiama ir faktų kalba, gausiai naudojant įrašus ir stenogramas. Dauguma tų įrašų padaryta paties R. Ozolo. Todėl šalia mūsų valstybės rūpesčio dėl tolesnio "Nepriklausomybės sąsiuvinių“ likimo turėtų būti keliamas uždavinys pasirūpinti, kad R. Ozolo darytų įrašų kopijos patektų valstybės žinion, kad virtualioje erdvėje ar skaitmeninėse bibliotekose jos būtų pasiekiamos visiems, kam tai rūpi. Juk R. Ozolo darbai, jo padaryti įrašai padeda pažinti Lietuvą, atskleisti jos istoriją.

Ar daugelis žinojo apie "Nepriklausomybės sąsiuvinių“ idėją, nelengvai prasiskynusią kelią, kai jos autorius buvo priverstas pripažinti: "Labai sunku." Ir apie kitus R. Ozolo veiklos puslapius galbūt per mažai žinome, todėl visi, kam tai svarbu, kas nori daugiau išgirsti apie R. Ozolo veiklą ir prisiminti šį iškilų žmogų, šį penktadienį 14 valandą kviečiami į Mokslų akademijos salę, iš kurios po visą Lietuvą pasklido Sąjūdžio idėjos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"