TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kas varžysis Žirmūnuose

2014 10 17 6:00

Vyteniui Povilui Andriukaičiui tapus Europos Komisijos nariu Seime liko laisva jo vieta. Kadangi socialdemokratas buvo išrinktas Žirmūnų vienmandatėje apygardoje, čia bus rengiami pakartotiniai rinkimai. Jie ne tik lems vieną mandatą kuriai nors partijai, bet ir šį tą atskleis apie Lietuvos partinės politikos ateitį.

Žirmūnų apygarda – gana įdomus atvejis, išsiskiriantis bendrame Seimo rinkimų kontekste. Pastaruosius šešerius metus konservatoriai neturėjo didesnių sunkumų laimėti absoliučiai daugelyje Vilniaus ir Kauno apygardų. Tačiau Žirmūnai nuo tendencijos skiriasi. Tai greičiau „švytuoklės“ tipo apygarda, kurioje daugiau šansų laimėti turi „ant bangos“ esanti partija. 2004 metais čia triumfavo tuometės Liberalų ir centro sąjungos atstovas Algis Čaplikas, 2008-aisiais – konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė, 2012 metais – jau minėtas socialdemokratas V. P. Andriukaitis.

Todėl pakartotiniai rinkimai Žirmūnuose, skirtingai nei rodo apklausos, atskleis dalies vilniečių realų pasirinkimą balsuojant dėl Seimo nario: ar kritinė populiarumo persvara vis dar socialdemokratų pusėje, o galbūt po truputį svyrama opozicijos link. Kaip ne vieną kartą jau būta, rinkėjų preferencijos apklausose ne visada virsta realiais rezultatais. Tarpiniai, pakartotiniai rinkimai – kitas įmanomas rodiklis siekiant susigaudyti, koks tikrasis partijų populiarumas.

Nieko keista, kad opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai į šiuos rinkimus žiūri rimtai. Nors partijoje norinčiųjų pabandyti laimę, tikėtina, yra nemažai, buvo pasirinktas gana optimalus variantas – jauna, bet jau patirties Europos Parlamente (EP) turinti politikė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Žinoma, galima žvelgti ir taip, kad pastaruosiuose EP rinkimuose šansai jai būti perrinktai sumažėjo iki minimumo, kai sąrašo viršuje atsidūrė Gabrielis Landsbergis, tad partija tiesiog kompensuoja už tai. Tačiau net jeigu tai ir tiesa, šis konservatorių ėjimas racionalus – R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, skirtingai negu anksčiau šioje apygardoje kandidatavusi V. Aleknaitė-Abramikienė, nėra poliarizuojančio, dalį rinkėjų automatiškai atbaidančio politiko atvejis.

Žinoma, jos pergalė Žirmūnų apygardoje iškart nereikštų rinkimų švytuoklės slinkties dešiniųjų atžvilgiu. Konservatorių šansai neblogi vien dėl to, kad pakartotiniuose rinkimuose aktyvumas paprastai būna nedidelis. Kita vertus, rezultato reikšmė ir jos nušvietimas viešojoje erdvėje gali labai skirtis. Lietuvos socialdemokratų partijai tikrai nepalanku, kad artėjant Seimo rinkimams būtų sudaromas įvaizdis, jog miestuose jie ir toliau silpnėja. Ypač jeigu mero rinkimuose nepavyks patekti į antrąjį turą, o taryboje frakcija smarkiai nepagausės.

Socialdemokratai savo kandidato dar nepatvirtino, tačiau nenustebčiau pamatęs Sigitos Burbienės pavardę – partijos senbuvė 2012 metų Seimo rinkimuose buvo „nureitinguota“ iš 15 net į 37 vietą ir liko už tų, kurie pateko į parlamentą. Veikiant partijos kompensaciniam mechanizmui ji gali būti pirmoji tarp norinčiųjų kandidatuoti. Kitas klausimas, ar S. Burbienė būtų konkurencinga kovodama su viešojoje erdvėje gana ryškiai besireiškiančia R. Morkūnaite, kuri taip pat turi darbo „iš apačios“, einant nuo durų prie durų pas rinkėjus, patirties. Norėdami jai mesti iššūkį socialdemokratai galėtų iškelti anksčiau Ukmergėje nepriklausomai kandidatavusį Aušrinės Marijos Pavilionienės padėjėją Mindaugą Kluonį.

Žinoma, pabandyti sieks ir kitos politinės jėgos. Neseniai įkurta Artūro Zuoko vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) dėl artėjančių mero rinkimų sulaukia vis daugiau dėmesio (reikia pripažinti, kad visas dėmesys - lyderiui, tačiau tuo galima pasinaudoti). Tiesa, kaip kandidatas Žirmūnuose tikrai netiktų anksčiau čia laimėjęs A. Čaplikas ar kas kitas iš buvusių liberalcentristų „dinozaurų“. Būdamas A. Zuoko vietoje į kovą Žirmūnuose mesčiau Miroslavą Monkevičių – ne vien dėl jo politinės ištikimybės Vilniaus merui, bet ir dėl akivaizdžių įvaizdžio pranašumų.

Kaip dėl kitų partijų? Mero rinkimams ir sugrįžti į Vilniaus tarybą rimtai besirengiantis Liberalų sąjūdis turi nemažai jaunimo, kuris vienmandatėje apygardoje dar nebandė varžytis dėl Seimo mandato, pavyzdžiui, Aušrinė Armonaitė, Vincas Jurgutis. Būtų įdomu pamatyti kelių jaunų politikų iš skirtingų kairės ir dešinės partijų kovą. Ji galėtų būti lyg signalas, kad Lietuvos partinė politika keičiasi, modernėja. Kalbant apie kitas partijas – Darbo partiją, "Tvarką ir teisingumą", Lietuvos lenkų rinkimų akciją, manau, jų šansai artimi nuliui. Juk Rolando Pakso visur kandidatu neiškelsi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"