TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Keisis Lietuvos užsienio politika

2009 08 31 0:00

Lietuvos užsienio politika keisis. Vienintelis klausimas - kaip ir kiek.

Trečiadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad Lietuva ir Rusija turi žiūrėti pirmyn, o ne vien žvalgytis į praeitį. Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas teigė, jog bendradarbiavimo su Rusija paieškos nėra lengvas procesas, bet matyti, kad Rusija - atvira sprendimų paieškoms. Nebus lengva susitarti su Rusija, bet bus taip pat sunku pačioje Lietuvoje nutarti, kokie turėtų būti tie ryšiai.

Lietuvos užsienio politika yra pakitusi ne kartą. Iki kokių 2004 metų Lietuva turėjo gana draugiškus santykius su Rusija, siekė būti tiltu tarp Rytų ir Vakarų. Politikai nesidrovėdavo pabrėžti, kad Lietuva geriau sugyvena su didžiuoju kaimynu negu Estija ir Latvija.

Pokyčius skatino ne tik agresyvesnė Maskvos laikysena, bet ir Vašingtono politika. Kilus nesutarimams dėl karo su Iraku, JAV ragino Rytų ir Vidurio Europos šalis viešai remti Irako invaziją. Gynybos ministras Donaldas Rumsfeldas suskirstė Europą į pavargusias, išsekusias, Vašingtoną kritikuojančias Vakarų Europos šalis ir jaunas, energingas, vertybes vertinančias bei Ameriką remiančias Vidurio ir Rytų Europos šalis. Senoji Europa buvo sena dėl to, kad priešinosi Irako karui, o ne dėl abejingumo Gruzijai ar Ukrainai. Tuo metu George'as ir Vladimiras dar stebėjo vienas kito sielą.

Prezidentas George'as W.Bushas skyrė ypatingą reikšmę demokratijos plėtrai. Jis tikėjo, kad Irakas taps demokratijos židiniu Artimuosiuose Rytuose, kad jo pavyzdžiu seks kitos arabų šalys ir bus išspręstos visos pagrindinės Artimųjų Rytų problemos. G.W.Bushas ieškojo kitų demokratijos šauklių ir nutarė, jog Gruzija taps laisvės švyturiu regionui bei pasauliui.

Per pastaruosius trejus metus Lietuva stengėsi suvaidinti tris vaidmenis: regiono lyderės, vertybių puoselėtojos, potencialių NATO narių advokatės. Šie vaidmenys vienas kitą papildė.

Pretenzijos būti regiono centru buvo tuščios. Patys diplomatai nepajėgė nurodyti, kurios šalys sudaro tą regioną, kuriam Lietuva tariamai vadovavo. Nė viena šalis, net Estija ir Latvija, nepripažino Lietuvos vadovavimo. Lyderiais ar centru tampama tik tuomet, kai kaimynai pripažįsta šį vaidmenį. Kol tik pats matai savo vadovavimą, tol apsigaudinėji.

Lietuva vaizdavosi principų ir vertybių sergėtoja, priešpriešindama savo įsipareigojimą dorybėms partnerių abejingumui. Tuometinis užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas retoriškai klausė, "ar Europa toliau remsis vertybėmis, ar atiduos pirmenybę fabrikams, gamykloms ir vamzdynams?" Ir leido suprasti, kad Lietuva stos vertybių pusėje, o partneriams principai ir vertybės svetimi ar nesvarbūs. Atseit mes principingi, o Jūs - ne. Panašiai kalbėjo prezidentas Valdas Adamkus.

Pasiskelbti vertybių sergėtoju yra nekuklu, pakartotinai abejoti savo sąjungininkų principingumu - nepriimtina.

Yra pavojus, kad ant savęs ir pagalio nematysi, o ant kito - šiaudą pastebėsi. Prisiminkime vamzdynus. Lietuvai du jų buvo geri - "Družba", kurį reikėjo pataisyti, ir "Amber", kurį siūlyta tiesti per Baltijos šalis ir Lenkiją. "NordStream" buvo blogas, nes jis apėjo Lietuvą. Nenuostabu, kad Vokietija galėjo įžvelgti nenuoseklumą, jei ne veidmainiškumą. Ironiška ir tai, kad Lietuva atkakliai gina kiekvienos šalies teisę įstoti į jai pageidaujamą gynybinę sąjungą, bet nepripažįsta teisės tiesti dujotiekį į savo pasirinktą šalį.

Nenoriu nuvertinti vertybių vaidmens politikoje, bet yra įvairiausių vertybių. Sunku spręsti, kurios yra pamatinės, nelengva jas derinti, rasti matą, kuriuo būtų galima nustatyti jų lyginamąjį svorį. Net nutarus, kad, tarkime, šalies suverenumo ir teritorinio vientisumo gerbimas yra pamatinė vertybė, lieka aibė neatsakytų klausimų. Kaip geriausiai ją įgyvendinti? Kaip reaguoti į jos pažeidimą - dialogu, sankcijomis, karu? Kaip galima pateisinti Kosovo atplėšimą nuo Serbijos ir jo nepriklausomybės pripažinimą? Tai sudėtingi klausimai.

Lietuva buvo uoli NATO plėtros šalininkė ir didžiausia Gruzijos advokatė. Siekis yra nepriekaištingas, bet Lietuva buvo neveiksminga advokatė. Ji besąlygiškai palaikė prezidentą Michailą Saakašvilį, nepajėgė, nors gal ir stengėsi, įtikinti M.Saakašvilio netampyti tigrui ūsų, nepasiduoti provokacijoms. Vilnius dažnai neatliko savo namų darbų, nepakankamai tarėsi su partneriais. Nutarimas pernai balandį blokuoti Europos Sąjungos derybas su Rusija nebuvo suderintas su kitomis šalimis, "keturi reikalavimai nukrito lyg griaustinis iš giedro dangaus". Kenkė ir tai, kad Lietuva dažnai nederino savo veiksmų su Estija ir Latvija.

Dabar advokatauti reikės kitaip. NATO narystė nebus greit siūloma šioms šalims. Ir ne tik dėl Vokietijos ir Prancūzijos priešiškumo. Lankydamasis Tbilisyje viceprezidentas Joe Bidenas pasakė, kad Gruzija negali atgauti Abchazijos ir Pietų Osetijos jėga, bet turi tapti tokia patrauklia šalimi, jog patys separatistiniai regionai siektų prie jos prisijungti. Abchazai ir osetinai nepasitiki gruzinais, tad nėra didesnės tikimybės, kad jie savarankiškai prisišlietų prie Gruzijos. Vašingtonas leidžia Gruzijai suprasti, kad ji turi susitaikyti su separatistinių regionų netektimi. M.Saakašvilis negavo ir prašomos ginkluotės.

Apskritai keičiasi JAV politika Rusijos atžvilgiu. Prezidentas Barackas Obama siekia "perkrauti" santykius su Rusija. Be Rusijos palankumo arba neutralumo JAV bus gerokai sunkiai įgyvendinti savo pagrindinius strateginius siekius - priversti Iraną nutraukti savo branduolinę programą, kovoti su tarptautiniu terorizmu Afganistane, apsaugoti medžiagas, iš kurių būtų galima gaminti branduolinius ar biologinius ginklus, sustabdyti branduolinių ginklų plėtrą.

Smarkiai gerėja JAV ir Vakarų Europos santykiai. Gali pasikeisti Vašingtono ryšiai su Rytų Europa, ypač jei pasitvirtintų gandai, jog Vašingtonas atsisakys planų Čekijoje ir Lenkijoje išdėstyti gynybinį skydą. Lietuvos politikai turi apie daug ką pagalvoti.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"