TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Keli istoriniai štrichai santuokos klausimu

2015 01 10 6:00

Šiandien Vilniuje vyksta Šeimos festivalis "Šeimadienis". Jo rengėja Vilniaus arkivyskupija siekia visų pirma pasidžiaugti tuo, kas gera vyksta Bažnyčioje, parapijose, šeimose. 

Kartais įsižiūrime vien į problemas, kurių, deja, ir šeimose yra apstu. Šis išskirtinis dėmesys sunkumams nustelbia pozityvų žvilgsnį į tai, kas gera. Teigiami dalykai dažnai atrodo kone savaime suprantami. Kad juos pastebėtume ir įvardytume, reikia specialių pastangų.

Kadangi krikščionys vadovaujasi šūkiu „džiaukitės su besidžiaugiančiais, verkite su verkiančiais“ (Rom 12,15), šis mūsų džiaugsmas šeimų sėkme, jų tvirtumu bus tikras ir sąžiningas tik tada, kai mūsų širdys bus lygiai atviros ir „verkiantiems“, tai yra tiems, kurie šeimose išgyveno ar išgyvena sunkumus, krizes, skyrybas. Mūsų laikais Bažnyčios ganytojų dėmesys ir jautrumas krypsta į daugelį išbandymų patiriančias šeimas. Viena sudėtingiausių situacijų yra ta, kurioje atsiduria krikščionys, dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebeišgyvenę bažnyčioje sudarytos santuokos vienybės ir sukūrę naują santuokinį ryšį.

Kadangi yra pažeidę ankstesnės santuokos principus, jie nebegali priimti Eucharistijos sakramento (Komunijos) ir gauti sakramentinio nuodėmių atleidimo (išrišimo), kol tęsiasi jų naujas ryšys kad ir civilinėje santuokoje (Bažnyčia antros santuokos nelaimina, kol yra gyvas pirmasis sutuoktinis arba kol pirmoji santuoka nepaskelbta negaliojančia). Neseniai Vatikane vykęs Vyskupų sinodas šeimos klausimais apie tokius atvejus sakė taip: „Įvairūs sinodo tėvai pabrėžė palankumą dabartinei disciplinai, atsižvelgdami į santykį tarp dalyvavimo Eucharistijoje ir Komunijoje su Bažnyčia bei Jos mokymo apie neišardomą santuoką. Kiti pasisakė už priėmimą prie eucharistinio stalo, tačiau ne apibendrintą, bet atsižvelgiant į kai kurias ypatingas aplinkybes, esant labai aiškioms sąlygoms (...). Klausimas dar turi būti pagilintas.“ (Relatio synodi, 52).

Popiežius Pranciškus, duodamas interviu „La Nacion“, išreiškė savo asmeninę nuomonę šiuo klausimu: „Tai tiesa, kad (išsiskyrę ir antrą santuoką sudarę - aut.) nėra ekskomunikuoti, tačiau jie negali būti Krikšto tėvais, skaityti skaitinių per Mišias, dalyti Komunijos, būti katechetais, todėl atrodo lyg būtų faktiškai ekskomunikuoti. (...) Reikia truputį labiau atverti vartus.“

O ką reiškia būti ekskomunikuotam? Bažnyčios Kanonų teisės kodeksas (kan. 1312) pažymi, kad ekskomunika yra gydomoji bausmė, tai yra taikoma tam, kad nubaustas asmuo pakeistų savo gyvenimo būdą ir grįžtų į vienybę su Dievu ir Bažnyčia. Taigi mūsų laikais Bažnyčios ganytojai supranta, jog antrą santuokinį ryšį sudariusiųjų skaičius yra didelis, ir prašyti visų laikytis Bažnyčios mokymo apie santuoką jau yra tarsi nerealu - dažnai atkurti pirmąjį ryšį nebėra galimybių, o naujasis ryšys kartais pasižymi didesniu apsisprendimo brandumu, svaresniu tarpusavio įsipareigojimu.

Bažnyčios istorijoje galime rasti panašią situaciją (tik ne apie antrąją santuoką, o apie ikisantuokinį sugyvenimą), atsispindinčią VI amžiaus Arlio vyskupo Cezarijaus pamoksluose, kur jis skundžiasi, jog daugelis iki santuokos gyvena su sugyventinėmis, ir svarsto apie galimą vyskupo elgesį tokiais atvejais: „Daug yra tokių, kurie turi sugyventinę prieš imdami sau žmoną. Kadangi jų didelė daugybė, visų ekskomunikuoti negali vyskupas, bet su sielvartu ir dažnais atodūsiais toleruoja ir laukia, kad maloningasis ir gailestingasis Viešpats duotų jiems vaisingą atgailą, per kurią jie galėtų pasiekti atleidimą.“ (Sermo 43). Taigi ir anuomet situacijos masiškumas buvo tapęs ganytojų elgesio kriterijumi. Tačiau atgailos kelias vis dėlto buvo laikomas būtinu, o vyskupų pareiga suvokiama kaip raginimas ir įkalbinėjimas (kartu su malda).

Todėl atrodo, kad antrame santuokiniame ryšyje esančiųjų padėtis dabartinėje Bažnyčioje yra panašesnė ne į ekskomunikuotųjų, bet į atgailautojų situaciją. Kaip dabar, taip ir minėtame VI amžiuje, jie negalėjo gauti sutaikinimo (priimti Komunijos), jei nenutraukdavo savo ryšio, kuris buvo laikomas nuodėmingu, tačiau galėjo būti sutaikinami su Dievu ir Bažnyčia... mirties patale. Dar Nikėjos susirinkimo (325 m.) 13 kanonas pabrėžė, kad „mirties patale esančiųjų atžvilgiu tebūnie taikoma senovinė taisyklė, pagal kurią niekam, esančiam prie mirties, tenebūna atsakytas paskutinis, būtinas Viatikas (t. y. Komunija, kaip „kelionės Duona“ kelyje į amžinybę - aut.). Tačiau jei jis nemiršta, kai jau buvo gavęs atleidimą ir priėmęs Komuniją, tebūnie priimtas tarp tų, kurie dalyvauja vien tik maldoje“ (t. y. nepriima Komunijos - aut.). Be to, buvo labai skatinama, kad tie, kurie negali gauti oficialaus išrišimo, savo nuožiūra praktikuotų atgailos darbus, tokius kaip malda, pasninkas ir išmalda.

1977 metais G. Cereti parašė knygą, kurioje stengėsi įrodyti, jog Nikėjos susirinkimo 8 kanonas įpareigojo tikinčiuosius palankiai priimti antrojoje santuokoje gyvenančiųjų situaciją. Tačiau H. Crouzelis SJ šios knygos kritikoje pareiškė, jog Nikėjos susirinkimas tiesiog išryškino skirtumą tarp dvasininkų (jie, tapę našliais, nebegalėjo antrą kartą tuoktis) ir pasauliečių (šie galėjo vėl susituokti, jei pirmasis sutuoktinis/-ė buvo miręs/-usi).

Kai kas net teigia, jog dabartinis aktualus klausimas nebėra „antrosios santuokos“ (nes antroji santuoka būtų tada, kai pirmasis sutuoktinis miręs), bet „bigamijos“ klausimas, nes pirmasis santuokinis ryšys Bažnyčios akimis tebėra galiojantis. Bažnyčia bet kuriuo atveju turi liudyti Dievo gailestingumą ir viltį visiems žmonėms, tačiau koks būtent bus tos vilties turinys, dar spręs kitas Vyskupų sinodas. Čia pateiktas vienas, bet ne vienintelis istorijos liudijimas ragina antroje santuokoje gyvenančius katalikus viltį sudėti į atgailos darbus, o oficialaus, sakramentinio sutaikinimo tikėtis ruošiantis mirčiai. Laikas parodys, ar Bažnyčia išlaikys tokį mokymą, ar pasirinks kitą kelią - dažnesnį ir paprastesnį nepavykusių santuokų skelbimą negaliojančiomis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"