TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kelias, kuris nedaug tepasikeitė

2014 08 23 6:00

Baltijos kelias, tapęs kovų už Nepriklausomybę simboliu, nedaug pasikeitė nuo tų atmintinų dienų. Nors Baltijos šalis sutapatino jų istorija, važiuojant iš Talino į Vilnių nesunku pastebėti jų skirtumus.

Sienų kontrolės jau nėra, bet Estijos pasienio pastatai panaudojami racionaliai - juose įrengta valgykla, parduotuvė, veikia vieša interneto prieiga – viskas, ko reikia pravažiuojančiam pro šalį keleiviui. Latvijos pasienio pastatai stovi tušti, kaip ir Lietuvos. Tiesa, Lietuvos pusėje, tuoj pat už sienos, yra nedidelis viešbutis ir kavinė – privatus verslas nepraleidžia progos užsidirbti. Pasienis gerai pasitarnauja įvaizdžiui apie racionalius technologus estus, atvirus latvių pirklius ir sumanius lietuvius. Važiuojant per Lietuvą ir Latviją matyti daug vienodų įmonių pavadinimų, panašių reklamų. Atrodytų, bendra Baltijos regiono veikla daugiau plėtojama dviejose šalyse, nes Estijoje vaizdas jau kitoks, gal tik bankų pavadinimai vienodi.

Iš tiesų, tėra sukurta bendra finansų rinka, bet ji yra daugiau bendras Skandinavijos ir Baltijos šalių projektas. Pasistūmėta į priekį energetikos ir gynybos srityse. Bet greitkelis ir greitojo traukinio geležinkelis, sujungsiantys Baltijos valstybes, vis dar tiesiami.

Nelabai daug informacijos apie Baltijos kaimynių gyvenimą bei darbus ir viešojoje erdvėje. O pasimokyti vieniems iš kitų yra ko, sakykime, kad ir socialinių reformų patirties. Šių skirtumų atsiradimą lėmė objektyvios priežastys – Baltijos šalių ekonomikos struktūra buvo labai panaši, ir ką tik atgavusioms nepriklausomybę šalims iš tarpusavio prekybos buvo sudėtinga daug uždirbti, reikėjo ieškoti naujų rinkų savo produkcijai. Tad kiekvienai iš Baltijos šalių teko savarankiškai spręsti savo problemas.

Estija plėtojo ryšius su kaimyne Suomija ir sparčiai ėjo technologinės pažangos keliu. Latvija stengėsi išnaudoti savo, kaip tranzitinės jūrinės prekybos valstybės tarp Vakarų ir Rytų, padėtį. Lietuva modernizavo savo pramoninį potencialą. Atspindėdama glaudesnius verslo ryšius, Lietuvos prekyba su Latvija pamažu didėjo ir dabar sudaro 10 proc. eksporto ir 7 proc. importo. Eksportas į Estiją sudaro apie 5 proc., o importas - apie 3 proc. visos Lietuvos užsienio prekybos.

Bendradarbiavimą slopino ir subjektyvūs veiksniai – istorinės tradicijos, politinės ambicijos, tarpusavio konkurencija. Apie politinį, kultūrinį ir ekonominį bendradarbiavimą kalbėta daug, bet konkrečių sprendimų trūko. Tik pastaruoju metu besikaupiančių grėsmių akivaizdoje jis įgavo aktyvesnį pobūdį.

Ar reikia vėl tvirtai susikibti rankomis, dar bus matyti, bet padaryti tai galime labai lengvai – vis dar iš pusės žodžio suprantame vieni kitų rūpesčius ir džiaugsmus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"