TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kelios mintys apie atominę ir neatominę energetiką Lietuvoje

2012 11 08 8:35

Pastaraisiais metais pastebima labai aktyvi vadinamųjų žaliųjų ir kitų lobistų veikla prieš atominę energetiką.

Vietoj jos norima skatinti agitaciją už biokuro vartojimą, už saulės ir vėjo energijos jėgainių statybą Lietuvoje. Ši veikla viešumoje grindžiama galimu atominių elektrinių nesaugumu, brangumu ir komplikuotu panaudoto branduolinio kuro saugojimu.

Kalbėdamas apie atominių elektrinių sudaromo pavojaus galimybę, ponas Linas Balsys, kaip, pavyzdžiui, žaliųjų atstovas, yra giliai įsitikinęs, jog 30 km nuo Lietuvos pasienio ir 50 km nuo Vilniaus statomos rusiškos technologijos atominės elektrinės bus gerokai saugesnės už Japonijos ir JAV teikiamą reaktorių, kuris, be kita ko, bus nutolęs nuo Vilniaus per 150 kilometrų. Man regis, tokia aktyvi žiniasklaidos veikla Lietuvoje prieš atominę energetiką nėra tik atsitiktinis dalykas. Yra suinteresuotų šalių ir asmenų, kad Baltijos valstybėse būtų užblokuotas nepriklausomos energetikos atsiradimas. Gal mes jau užmiršome, kaip "sugedo" naftotiekis, tiekęs naftą į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, ir kodėl mokame už dujas brangiausiai Europoje?

Su didele pagarba žiūriu, pavyzdžiui, į Suomijos žmones, kurie nuosekliai ir tvarkingai plėtoja visas tinkamas jų kraštui energijos generavimo rūšis. Taip pat ir atominę kryptį. Ir panaudoto atominio kuro saugyklą jie jau pasistatė. Matyt, dėl to, kad nesikreipė į vieną žinomą rusiško kapitalo Vokietijos įmonę. Mat kai ši įmonė menkai dirbo ir daug "valgė", mūsų atsakingi atstovai stovėjo išsižioję (gal iš nuostabos?).

Pabrėžiu, kad šiame straipsnyje kalbama ne apie vietinės reikšmės energijos šaltinius, o apie didžiąją energetiką, kurios reikia mūsų pramonei ir didiesiems miestams. Vietinei pramonei ir vietos gyventojams visiškai pakaktų atsinaujinančių energijos šaltinių. Bet pasiūlyti žilvičiais, šiaudais ir kitomis panašiomis atliekomis tenkinti galingų elektrinių poreikius? Atleiskite, man jau nebejuokinga.

Kad jus įtikinčiau čia dėstomų minčių teisingumu, apskaičiavau, kiek reikėtų vien Lietuvai vietinio atsinaujinančio kuro, kad galima būtų aprūpinti bent puse to galingumo, kurį galėtų duoti atominė elektrinė, t. y. 500 MW. Gavau rezultatą, kad tokiam reikalui tektų per metus sudeginti maždaug 10 mln. kietmetrių miško medienos. Per tą patį laikotarpį Lietuvos ūkio reikalams iškertame apie 7 mln. kietmetrių. Iš viso turime apie 450 mln. kietmetrių miško. Kasmet priauga maždaug 15 mln. kietmetrių. Taigi, jeigu tokiu tempu toliau naikinsime savo miškus, greitai mūsų žemelė visai nupliks. O kur transporto išlaidos mažo kaloringumo kurui po respubliką tampyti, išlaidos medienai apdoroti reikalingų gamyklų statybai?

Brangstant naftos produktams Vakarų pasaulis nepuola kirsti miškų, negrėbsto šiaudų ir pan., bet vėl atgaivina anglių gavybos pramonę. Taip jau daro tos valstybės, kurios turi akmens anglių išteklių (akmens anglys yra maždaug 3 kartus kaloringesnės už medieną). Elektrinėse deginti dujas - tai nusikaltimas, nes dujos yra puiki žaliava chemijos pramonei. Juolab kad sudegintos dujos, lygiai kaip ir bet kuris kitas įprastinis kuras, virsta tuo pačiu anglies dioksidu, sukeliančiu globalinį Žemės atšilimą.

Jau dabar Žemės atmosferoje vyksta didelių pokyčių. Neabejojama, kad tai - anglies dioksido įtaka. Jau dabar pamažu pradeda skęsti didieji pajūrio miestai, o žemos vandenynų salos lenda po vandeniu. Neabejoju, kad netolimoje ateityje bus skiriamos vis griežtesnės baudos už anglies dioksido limitų viršijimą. Limitai taip pat radikaliai mažės. Ką tada kalbės naftos, anglių ir biokuro degintojai? Tai kelias į aklavietę.

Vienintelė išeitis kelių artimiausių dešimtmečių laikotarpiu yra, deja, atominės elektrinės. Išžvalgyto atominio kuro visai žmonijai pakaks dar keliems šimtams metų. Atominiam kurui transportuoti nereikia jokių galingumų. Atominės elektrinės anglies dioksido į atmosferą neišmeta. Gamybos sąlygos jose yra ypač švarios, išskyrus, žinoma, radiacinį pavojų. Didžiausia atominių elektrinių blogybė, kad panaudotą branduolinį kurą tenka saugoti daug šimtmečių specialiose saugyklose. Bet ateities kartos tikrai sugalvos, kaip šitą blogybę paversti nauda. Galimas dalykas, kad branduolinio kuro saugojimo ir apdorojimo problema bus sprendžiama globaliai.

Lietuva dar tebeturi reikalingą inžinerinę patirtį, patikrintą vietą ir infrastruktūrą (gyvenvietę su visomis komunikacijomis). Būtų didelės investicijos, kuriamos darbo vietos. O bijoti atominės elektrinės galėsime neatsižvelgdami į tai - bus ji statoma Lietuvoje ar ne. Tuo jau pasirūpino mūsų kaimynai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"