TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kelyje su didelėmis kliūtimis

2010 06 22 0:00

Praėjusią savaitę Seime pagaliau svarstytos įstatymo pataisos, kurių tikslas - sudaryti kuo mažiau galimybių asmenims, padariusiems nusikaltimų, įskaitant aukšto rango pareigūnus, išvengti atsakomybės dėl senaties.

Seimas atmetė prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymą visiškai netaikyti senaties už kyšininkavimą, bet nutarė pailginti šį terminą už visus nusikaltimus. Taip pat buvo priimti sprendimai dėl senaties termino sustabdymo bylai patekus į teismą - tai turėtų padėti išvengti bylų vilkinimo teismuose.

Seimas rėmėsi Teisingumo ministerijos, Europos teisės departamento, Vidaus reikalų ministerijos, Generalinės prokuratūros ir Seimo Teisės departamento pozicija. Teisininkų bendruomenė iš Mykolo Romerio universiteto ir Teisės instituto nesuprato, kodėl kyšininkavimą prezidentė siūlo išskirti iš kitų nusikaltimų. Tačiau dviejų institucijų teisininkų nuomonės nesutapo dėl senaties termino pailginimo. Seimas įsiklausė į Teisės instituto išvadas, kuriose nurodyta, kad Lietuvoje senaties terminai yra vieni trumpiausių Europoje. Siūlymai dėl bylos stabdymo, jai patekus į teismą, priimti remiantis Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) nuomone ir atsižvelgiant į Lietuvos visuomenės spaudimą.

Dabar ne vienam žmogui Lietuvoje kyla klausimas, kaip galima vertinti tokius Seimo sprendimus. Vienareikšmio atsakymo nėra, kaip ir dėl to pavyzdžio su stikline vandens. Galima teigti, jog stiklinė - pustuštė, bet Seimas dar kartą pademonstravo nesugebėjimą priimti antikorupcinių sprendimų. Tačiau esama vilčių, kad ir stiklinė pamažu pradeda prisipildyti, ir padarytas sprendimas, nors jis nepakankamas, vis dėlto yra žingsnis į priekį, leidžiantis mažinti įsikerojusį nebaudžiamumą Lietuvoje. Ir siekti, kad ateityje, kai Seimas pagal Statutą praėjus pusei metų galės grįžti prie šio klausimo pakartotinio svarstymo, tie sprendimai būtų dar patobulinti. Be to, jie - tik pradinis žingsnis užkertant kelią, kad aukšti pareigūnai nebegalėtų išvengti atsakomybės dėl senaties.

O dabar svarbu pritaikyti teisinėje praktikoje tai, kas priimta. Anksčiau ne viena aukšto pareigūno byla užgeso dėl to, kad per ilgai užsigulėjo ikiteisminio tyrimo įstaigose arba buvo vilkinama teismuose. Neleisti prailginti senaties terminų buvo didžiulis tokių pareigūnų gynėjų interesas. Prieš metus, kai su pareigūnais ir ekspertais prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo ėmėme ieškoti atsakymo į klausimą, kodėl per tuos dešimtmečius susiformavo mūsų krašto valdžios nebaudžiamumas ir neatsakomybė už savo veiksmus, o diskutuojant kilo siūlymų, dalį kurių dabar priėmė Seimas, daug žmonių teigė, jog visos pastangos ką nors pakeisti yra tik kova su vėjo malūnais. Praėjusią savaitę procesas, nors ir braškėdamas, pajudėjo...

Valdžios stalčiuose ne vienus metus gulėjo parengtos įstatymo pataisos dėl senaties termino, bet jos niekaip nepasiekė Seimo posėdžių salės. Taip, ko gero, galėjo būti ir šį kartą. Artėjant šv. Kalėdų šventėms atsakingi valdžios pareigūnai pareiškė, kad siūlymai dėl senaties jau nukeliavo į Seimą, tačiau, kaip paaiškėjo, ten niekas jų nematė. Tada jau parengtų įstatymo pataisų ėmėsi ieškoti ne tik visuomenės atstovai, bet ir aukščiausi valstybės pareigūnai bei jų aplinkos žmonės. Ši istorija, matyt, verta detektyvo, nes beveik pusę metų teko aiškintis, kodėl įstatymai, kurie, kaip sakyta, turėjo būti išsiųsti iš Vyriausybės pastato Gedimino prospekte, iki Seimo kitoje to paties prospekto dalyje keliavo beveik pusę metų. Kai valdžios atstovai buvo užspausti, vieni ėmė teigti, jog viskas strigo Teisingumo ministerijoje, kiti - kad Seimo Teisės departamente ar Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete. Šiaip ar taip, tik po bendro Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio, dalyvaujant teisininkų bendruomenei ir visuomenės atstovams, šios įstatymo pataisos pasiekė Seimo salę.

Vargu ar verta vėl aiškinti, kaip svarbu pažaboti aukščiausių pareigūnų nebaudžiamumą už padarytus nusikaltimus. Iki šiol tokiems veikėjams svarbiausias gelbėjimosi ratas buvo senatis. Žmonėms tai labai gerai žinoma, bet keista, kad tiek laiko to nesuvokė, o gal ir nenorėjo suvokti, politikai bei valdininkai, atsakingi už teisingumo įgyvendinimą Lietuvoje. Kodėl tik dabar Teisės institutas turėjo išsiaiškinti, kad Lietuvoje senaties terminai per trumpi, palyginti su Europos teisinėmis valstybėmis, kodėl praėjus tik daugiau kaip metams nuo šios Vyriausybės darbo pradžios nuspręsta imti svarstyti Seime GRECO rekomendacijas Lietuvai ir savo krašto specialistų bei visuomenės atstovų siūlymus, kaip kovoti su korupcija? Kodėl antikorupciniai įstatymai dulkėjo ankstesnės, socialdemokratų, valdžios stalčiuose?

Dabartinė Vyriausybė aiškina, kad iš pradžių turėjo rūpintis, kaip išvengti finansinės krizės pasekmių. Kaip jai tai pavyko, jau kitas klausimas. Tačiau antikorupcinių įstatymų svarstymą Seime ir anksčiau, ir dabar, priežastis, kodėl jie stringa valdžios stalčiuose, lemia milžiniški interesai tų, kurie yra ar buvo valdžioje ir dreba, kad visuomenė pareikalaus pritaikyti įstatymą tiems, kam valdžia tapo ne tarnyste valstybei ir piliečiams, bet asmeninio pralobimo priemone.

Suvokiant visa tai praėjusios savaitės balsavimą Seime dėl senaties termino galima laikyti mažu žingsneliu į priekį kelyje, kuriame daug kliūčių ir interesų. Jas įmanoma įveikti tik esant visuomenės ir žiniasklaidos dėmesiui. Norėtųsi tikėtis, kad ir teisininkų bendruomenė, kuri dabar įsitraukė į bendrą procesą, pasistengs viešojoje erdvėje išaiškinti visuomenei, kodėl antikorupciniams įstatymams, ne tik dėl kyšininkavimo, negalima taikyti senaties. Kodėl, pavyzdžiui, JAV senatis netaikoma, kai kas nors vengia mokėti mokesčius. Ar netaikyti senaties už korupciją reikalauja Europos Sąjungos teisė? Kaip išvengti bylų vilkinimo ikiteisminiu etapu ir nagrinėjant jas teismuose?

Norėtųsi tikėtis, kad ir prezidentūra praėjusios savaitės balsavimą Seime įvertins ne kaip nesėkmę, bet kaip pradžią to didelio, nelengvo kelio, ir savo poziciją stabdant aukštų pareigūnų nebaudžiamumą toliau rems naujomis įstatymų iniciatyvomis. Labai svarbu, kad Seimas pradėtų svarstyti ir priimtų kitas kovos su korupcija įstatymų pataisas. Visų pirma tas, kuriomis remiantis pareigūnai, padarę nuostolių valstybei ir piliečiams, atsakytų savo kišene pagal visą padarytos žalos dydį. Taip pat labai svarbu priimti įstatymą, kad valstybei būtų leista konfiskuoti tą aukštų pareigūnų turtą, kurio jie negalėtų pagrįsti darbo pajamomis ir kitais teisėtais pinigų šaltiniais. Šis pasiūlymas irgi pateiktas GRECO rekomendacijose. Pageidavimą Seimui, kad toks įstatymas būtų priimtas, savo metiniame pranešime neseniai išsakė prezidentė D.Grybauskaitė. Galbūt dar reikėtų ir aktyvesnio visuomenės spaudimo, jog šie ir kiti įstatymai būtų priimti, taip pat pasitikėjimo savimi, kad visi kartu galime padaryti savo valstybę daug teisingesnę, nei ji buvo iki šiol.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"