TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Keturi kaimynai - keturi nedraugai?

2011 12 19 6:00

Lietuva turi bendrą sieną su keturiomis valstybėmis. Dėl įvairių priežasčių Lietuvos santykiai su visomis kaimynėmis šįmet pablogėjo.

Kaimynų negalime rinktis. Turime tuos, kuriuos lėmė istorija ir geografija. Likimas nebuvo itin palankus Lietuvai. Rusija ir dabartinė Baltarusija nėra idealios kaimynės, bet santykiai su Latvija ir Lenkija taip pat galėtų ir turėtų būti geresni.

Nerealistiška tikėtis gerų santykių su Rusija. Imperinė mąstysena taip giliai įsišaknijusi valdančiuose sluoksniuose, kad Maskva tiesiog nemoka normaliai bendrauti su kaimynais, ypač su tais, kurie kadaise buvo Sovietų Sąjungoje. Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir dabartinė Vyriausybė rimtai stengėsi sumažinti įtampą, kuri susikaupė 2006-2008 metais. Kurį laiką net viltasi, jog prezidentė bus pakviesta vizito į Rusiją. Nors šįmet būta teigiamų poslinkių ekonomikos ir kultūros srityse, Rusija pasiryžusi bendrauti tik savo sąlygomis. Kol Lietuva reikalaus kompensacijos už okupacijos padarytą žalą ir sieks energetinės nepriklausomybės, pažabojant "Gazpromą" ir kitus energetikos gigantus, Rusija neišties draugystės rankos. Tos draugystės kaina yra per didelė.

Reikšmingos Lietuvos pastangos stumtelėti Baltarusiją demokratijos ir žmogaus teisių gerbimo linkme liko bergždžios dėl pernai gruodį prasidėjusių represijų. Dar buvo mėginama padėti Aleksandrui Lukašenkai priešintis Rusijos spaudimui ir išsaugoti kuo didesnę šalies nepriklausomybę. Tačiau ūkio krizė privertė Baltarusiją parduoti strateginius infrastruktūros elementus, smarkiai padidinant Maskvos įtaką ir galią. Neaišku, ar ateityje naujai valdžiai, kad ir kokia ji būtų, pasiseks išsivaduoti iš dusinančio Maskvos glėbio. Maskva lems dviejų kaimynių politiką.

Santykiai su Lenkija blogėja kelerius metus. Visos atsakomybės negalima suversti vienai šaliai. Kai kuriais klausimais Lietuva galėjo būti lankstesnė. Nesutarimus aštrino ir atsakingiausi Lenkijos pareigūnai, ultimatyviai reikalaudami, kad Lietuva atšauktų ar pakeistų naująjį Švietimo įstatymą. Tokiam šiurkščiam spaudimui Lietuva nenusileido ir negali nusileisti.

Tikiu, jog daugelis Lietuvos partnerių supranta, kad Varšuva elgiasi neatsakingai. Antra vertus, manoma, kad nebūna dūmų be ugnies, ir kad Lietuvos elgesys taip pat nėra nepriekaištingas. Sunkiai suprantama, kodėl neleidžiama lenkams oficialiuose dokumentuose rašyti savo pavardes lenkiškomis raidėmis arba jų rajonuose negalima gatvių pavadinimų rašyti abiem kalbomis. Laukiama, kad nesutarimai bus išspręsti, o tai reikalaus nuolaidų ir iš Lietuvos.

Švietimo įstatymas atitinka Europos Sąjungos (ES) standartus visais atžvilgiais. Jis būtinas, siekiant sudaryti sąlygas lenkų jaunimui visapusiškai dalyvauti krašto ūkio ir politikos gyvenime, tad nereikia jo atsisakyti. Bet reikia būti pasiryžusiems daryti nuolaidų dėl vardų ar gatvių pavadinimų rašymo arba bent pradėti politinį procesą, kuris išjudintų reikalus iš mirties taško.

Poreikį rasti bendrą kalbą su lenkais skatina naujausi ryšių su Latvija posūkiai. Turiu omenyje Latvijos reiškiamas abejones dėl elektros energetikos sistemos sinchronizavimo su Vakarais. Lietuvoje manoma, kad tai paprastas šantažas. Latvija pritars sinchronizavimui, jei Lietuva palaikys regioninio suskystintų gamtinių dujų terminalo statybą Rygoje. Antradienį premjeras Valdis Dombrovskis pareiškė, kad Latvija nusiteikusi įvertinti, kiek kainuos ir kokią naudą šaliai duos elektros tinklų sinchronizavimas su Vakarų Europa, ir tik tada priims sprendimą. Paprastai tokiam akivaizdžiam šantažui nenusileidžiama. Be to, Lietuvos noras statyti savo terminalą yra tvirtai pagrįstas.

Kaip ir Lenkijos atveju, Lietuvos sąjungininkai veikiausiai supras, jog Ryga pirmoji pakišo koją. Tačiau ir čia laukiama kompromisų, kurie atvertų kelią į abiem šalims priimtiną sprendimą.

Pastaruoju metu Lietuva itin daug reikšmės skiria geresniems, artimesniems santykiams su Skandinavijos valstybėmis. Užsienio reikalų ministerija (URM) prabilo apie Baltoskandiją, "dinamišką ir vieningą aštuonių suverenių Baltijos-Šiaurės šalių regioną". Glaudesnė integracija su Šiaurės šalimis Lietuvai būtų naudinga. Bet negana belstis į duris, skandinavai turi jas atidaryti. Nors Baltijos ir Skandinavijos santykiai tikrai draugiški, ir plinta tarpusavio ryšiai, Skandinavijos valstybės atmetė ne vieną siūlymą glaudžiau bendradarbiauti.

Įvairūs veiksniai lemia skandinavų poziciją, paminėsiu du. Glaudesni santykiai turi būti grindžiami bendromis vertybėmis, o vertybės kartais skiriasi. Arši Lietuvos politikų ir visuomenės reakcija į gėjų eitynes pernai - geras, bet ne vienintelis pavyzdys apie skirtingą laisvių ir teisių supratimą.

Nerimą kelia Baltijos valstybių negebėjimas tarpusavyje artimiau bendradarbiauti. Jei jos negeba rasti opių klausimų bendrų sprendimų, tai gal jos nepribrendusios glaudesniems ryšiams ir su kitomis šalimis. URM atstovai kalba apie Baltoskandijos aštuonetuką, politikai užsimena apie "5+3", t. y. penkias Skandinavijos ir tris Baltijos valstybes. Vienas skandinavų diplomatas kalbėdamasis su manimi pabrėžė, kad ne taip svarbu, ar bus aštuonetukas ar "5+3", bet tikrai nenori, kad būtų "5+1+1+1", t. y. kad Baltijos kraštai aiškintųsi savo santykius bendruose Baltijos ir Šiaurės šalių forumuose. 

Lietuva nėra pagrindinė nesantaikos kurstytoja. Ji net gali jaustis kitų užsispyrimo auka. Bet kad ir kokios būtų nesutarimų versmės, ES ir NATO partneriai tikisi, kad jie bus išspręsti, o įprastas sprendimo būdas - dvipusės, nors nebūtinai lygiavertės nuolaidos, arba nedvipramis geros valios demonstravimas.

Lietuva gali tvirtai laikytis savo pozicijų, bet kietos laikysenos pasekmės nėra itin patrauklios. Apskritai, geriau su kaimynais turėti šiltus, o ne konfrontacinius santykius. Lietuva jau sukūrė sunkaus, gal net kaprizingo partnerio įvaizdį. Nauji nesutarimai patvirtina šį neigiamą įvaizdį. Be to, negebėjimas pašalinti nesutarimų su Latvija ir Lenkija sunkins pastangas priartėti prie Skandinavijos šalių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"