TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ketvirtoji blokada

2006 08 23 0:00

Pirmąją turėjom 1990 metų balandį-birželį. Antrąją - 1992 metų vidury, artėjant Seimo rinkimams. Sulaužiusi dvišalę sutartį, pagal kurią naftos kainos mums turėjo nesikeisti iki tų metų pabaigos, Rusija dalyvavo Lietuvos rinkimuose ir buitiniu šalčiu padėjo kam reikėjo. Panašiai, beje, dalykai neseniai susiklostė (buvo paklostyti) Ukrainoje. Trečiąją naftos blokadą - ne totalinę ar kainų šuolio, bet vis prismaugiant didžiausios įmonės trūkčiojantį kvėpavimą - Lietuva patyrė, kai neatidavė "Mažeikių naftos" agresyviam "Lukoil", o leido trečdalį akcijų įsigyti amerikiečiams. Kerštaujantys Rusijos energopolitikai (V.Putinas ir FSB jau ėmė valdžią) tuoj parūpino argumentų savo šalininkams Lietuvoje. Nuostolinga! Kai kurie nė neparsidavę laikraščiai noriai kartojo mąslius kritiškus pastebėjimus, kaip tie dešiniųjų atvesti amerikiečiai "nemoka susitarti" su rusais... (Nesuvokia "otkato" dėsnių, ar ką.) Vis dėlto iškentėjus neilgą sunkmetį buvo susitarta su kitais, pažangesniais rusais iš "Jukos", ir Lietuvos įmonė kai kurių lietuvių nepasitenkinimui tapo pelninga. Be to, "Jukos" nepretendavo valdyti Lietuvos vyriausybių ir nesutiko būti valdoma Kremliaus. Mums tai buvo gerai. Tačiau, kaip dabartinė Rusija baudžia net už verslo kompanijos nepriklausomybę, žinome. "Jukos" naikinimui jau einant į pabaigą, kilo tradicinis klausimas: ar Maskva leis, kad savininku taptų ne ji pati? Ar bus, kas pasipriešins "deržavai"?

Kazachstaną paspaudė, ir jis atsitraukė. Dabar dar naudojamas intrigoms. O lenkų kompanija elgėsi ryžtingai. Kremliaus parankinės kompanijos, kurios norėjo pasiimti "Mažeikių naftą" pusvelčiui, neprilygo "PKN Orlen" pasiūlymams. Čia ir Lietuvai vėrėsi prošvaistė - galbūt jos didžiausioji įmonė neatiteks Rytų imperijai, bent jau tiesiogiai. Laimėti, kaip regime, ne vien šešeri metai, ne tik galimi pelno milijardai (vietoj to vieno dolerio, kurį anuomet arogantiškai siūlė "Lukoil"), bet ir saugesnės energetinės ateities galimybė. Žinoma, jeigu Lietuva ir Lenkija laikysis išvien ir joms nesutrukdys Europos Sąjunga.

Sandorį tarp "Jukos", "PKN Orlen" ir Lietuvos dar turi palaiminti Europos Komisija, kuri nesyk yra pataikavusi Rusijai. Budėkim, nekartokim euro klaidų. Nuolat bendraukim vyriausybių lygmeniu su savo strateginiu partneriu Lenkija būtent šiuo klausimu. "PKN Orlen", manau, turėtų nepabūgti jau ketvirtosios Lietuvos blokados ir visokių komercinių išvedžiojimų, puoselėjančių politinį tikslą. Jis paprastas: sukelti abejonių, sumažinti ryžtą, ardyti pasitikėjimą ir sandorį. Kodėl Lietuvos žiniasklaida tiražuoja visokius Rusijos gąsdinimus, sunku nuspėti. Netyčiom padeda, galbūt. Juk jeigu "PKN Orlen" pasikliauja Būtingės terminalo galimybe pelningai aprūpinti įmonę žaliava, tai mums pakaktų paprasčiausiai konstatuoti, kad 1992 metų strateginis numatymas dėl Būtingės - brangus terminalas kaip dalis nepriklausomybės - galų gale pasitvirtino. Kai "PKN Orlen" ir mes apsieisime be Rusijos naftos, ji pradės kalbėtis žmoniškai. Jei kyla minčių, kad geležinkeliui per Lietuvą į Karaliaučių praverstų remontas, tai reiktų ir imtis jo po truputėlį kas antrą ar trečią savaitę, kartkartėm vis prilaikant eismą. Be nereikalingų komentarų ir deklaracijų. "Kerštas" arba "atsakomoji blokada", tai visai netikęs ir žalingas žodynas. Kai bėgiai neatlaiko cisternų su degalais, avarija su grynai kariniu kroviniu būtų visokeriopai pavojinga, ir čia nėra dėl ko aiškintis, tik dirbti. Su didžiausia atsakomybe, visai neskubant. Lietuvos teisėsauga irgi turėtų nuolat pageidauti Rusijoje besislapstančių Sausio 13-osios veikėjų ir Medininkų teroristų adresų. Negaunant atsakymų, nepersistengti ir dėl Rusijos prokurorų reikalavimų duoti jiems kurių nors akcininkų sąrašus. Tačiau mūsų teisėsauga jau ne sykį elgėsi pataikaujamai, lyg pagal senus pavaldumo instinktus. Ypač nesinorėtų tokių neseniai stebėtų požymių Lietuvos Vyriausybėje, juolab kai "Mažeikių naftos" reikaluose, pradedant nuo kadrų kontrolės, ima reikštis politikai kiek anksčiau pritarę trečiajai blokadai, po to ėmę "Lukoil" dovanas. Dukterinės kolonėlės, pagalba viešbučiui, vis šis tas. Lietuvos valdžios nevieningumas, kad ir per asmeninius pareigūnų interesus, tai nekintantis SSRS-Rusijos tikslas bei metodas. Galų gale, jei naujoji Vyriausybė pajėgi parodyti didesnį lietuvišką savarankiškumą, ji galėtų viešai svarstyti ir konsultuotis su Gruzija, su JAV nors ir dėl Rusijos priėmimo į Pasaulinę prekybos organizaciją. Ar verta tam pritarti, o gal teisingiau būtų atšaukti neapdairų pritarimą?

Kokia čia naujoji narė, kuri kitur naudosis laisvėmis, o savo teritoriją vis dar traktuoja kaip ginklą prekybos nelaisvei? Taip vėl ateina tikras užsienio politikos išmėginimas: ar Lietuva bus tarptautinio gyvenimo bei Europos energetinio saugumo subjektas, ar tik baili pastumdėlė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"