TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ketvirtoji recesija?

2012 01 03 8:00

2012-ieji prasideda galimo ūkio nuosmukio šešėlyje. Jau kelis kartus sumažinta šių metų ekonomikos augimo prognozė. Dabar viliamasi, kad ūkis augs 2,5 proc., bet jokių garantijų nėra. Nesiliaujanti euro zonos ūkio krizė ir Europos Sąjungos (ES) šalių vadovų negebėjimas imtis ryžtingų sprendimų nuteikia pesimistiškai. 1-2 proc. ar net didesnis bendrojo vidaus produkto (BVP) smukimas yra reali galimybė.

Lietuva jau susipažinusi su recesijomis. Ši gali būti ketvirtoji. Pirmais nepriklausomybės metais nuosmukį sukėlė ekonominių ryšių su buvusia Sovietų Sąjunga pertvarkymas ir apribojimas. Ūkio perorientavimas buvo būtinas, nors skausmingos šio žingsnio pasekmės buvo numatytos. Visos buvusios sovietinės respublikos ir Rytų Europos šalys ėmėsi panašių priemonių ir panašiai nukentėjo.

Kitas dvi krizes - 1999-2000 ir 2008-2009 metų - sukėlė įvykiai užsienyje. Pirmoji buvo Rusijos suirutės ir rublio žlugimo vaisius, antroji - neatsakingų JAV bankų finansinių machinacijų rezultatas. Abu kartus Lietuvos valdžia iš pradžių nereagavo optimaliai. 1999-aisiais Gedimino Vagnoriaus vadovaujama Vyriausybė ilgai tikino, kad Rusijos krizė neturės poveikio Lietuvai, tad nereikia imtis ypatingų priemonių jai išvengti ar švelninti. 2008 metais Gedimino Kirkilo Vyriausybė bręstančios pasaulio finansų krizės akivaizdoje masiškai didino valstybės išlaidas ir taip siekė laimėti rinkėjų malonę. Žmonės nesileido būti paperkami, tačiau valstybės "dosnumas" sukėlė dar didesnį nuosmukį.

Abiem atvejais pakeitus valdžią pasisekė veiksmingai suvaldyti recesiją, nors gyventojai nukentėjo, o kai kurie nelaimingieji niekada ir neatsitiesė. Po pirmosios recesijos prasidėjo įspūdingas ūkio augimas. Daugelio gyvenimo sąlygos pagerėjo ir tai suteikė vilčių, kad bus galima pasivyti kitas ES šalis. 2008-ųjų krizė buvo gilesnė. Jos pasekmes iki šiol jaučia daug pasaulio valstybių.

Sunku numatyti tolesnę euro zonos krizės raidą. Nepasitvirtino pesimistiškiausios prognozės, kad euras žlugs dar 2011 metais. Kita vertus, Vokietijos ir Prancūzijos peršamos priemonės nėra veiksmingos. Euro kursas praėjusį penktadienį pirmą kartą per dešimt metų nusileido žemiau 100 jenų kartelės. O Italijos ilgalaikio skolinimosi rinkoje kainos tebėra arti nepakeliamos 7 proc. ribos. Daugelis ekonomistų nuogąstauja, kad Nicolas Sarkozy ir Angelos Merkel duetas, vadinamasis Merkozy, nesugebės nuraminti finansų rinkų, jei ir ateityje pirmenybę skirs šalių narių finansinei drausmei užtikrinti.

Euro zonos krizė ypatinga tuo, kad ji sietina su nauju tarpsniu ES gyvenime, supratimu, jog ateityje nebus galima gyventi taip kaip iki šiol. Dėl globalizacijos, demografinių ir kitų priežasčių reikės apriboti visuotinę gerovės valstybę, kuri tapo Europos pasididžiavimu ir savimonės pagrindu. Iki 2050-ųjų padvigubės 65 metus pasiekusių europiečių, o vienam pensininkui teks tik 1,3 darbininko. Ilgus metus reikės veržti diržus, riboti išlaidas, taupyti, rimtai mąstyti, ką galime sau leisti, ir atsisakyti to, kas peržengia finansinių galimybių ribas. Net atkūrus tvirtus ES valstybių finansinius pamatus, nedings poreikis gyventi kukliai.

Pokario metais Europa suklestėjo iš dalies dėl to, kad tada buvo nepaprastai palankios, nepakartojamos sąlygos gerovės valstybei kurti. Tik JAV, Kanada, Japonija, socialistinio bloko ir kelios kitos valstybės turėjo modernią pramonę bei ūkį. Kapitalistinės šalys, varžydamosi viena su kita, galėjo mokėti savo darbininkams ir tarnautojams dosnius atlyginimus. Per pastaruosius dvidešimt metų į pasaulio ūkį įsiliejo beveik du milijardai darbščių ir protingų kinų, indų, korėjiečių, kitų azijiečių, pasiryžusių dirbti už trečdalį ar penktadalį vakarinių europiečių atlyginimo. Visiems laikams dingsta tie laikai, kai vienos pasaulio dalies žmonės galėjo 5-10 kartų uždirbti daugiau negu kiti šio žemyno gyventojai.

Lietuvos nelaimė - kad ji išsivadavo iš Sovietų Sąjungos praėjusio amžiaus pabaigoje, o ne kokį aštuntąjį dešimtmetį. Mūsų valstybė, skirtingai negu Airija ir Ispanija, įstojo į ES jos aukso amžiaus pabaigoje, tad nesulauks tos paramos ir subsidijų, kurios leido šioms šalims per 20-30 metų pasivyti, o kai kuriose srityse net pralenkti ES senbuves. Airija ir Ispanija itin smarkiai nukentėjo per naujausią krizę. Jų gyvenimo lygis smuktelėjo, bet investicijos į ūkį ir infrastruktūrą bus naudingos dar daugelį dešimtmečių.

Narystė ES nebėra sotaus gyvenimo garantas. Lietuvos nelaukia toks šuolis į priekį, kokiu galėjo džiaugtis Airija ir Ispanija. Kelias į geresnį gyvenimą bus sunkesnis, iššūkiai - didesni. Tačiau euro zonos krizė suteikia aiškumo, sudaro sąlygas blaiviau žvelgti į tikrovę, atsisakyti kai kurių iliuzijų apie itin šviesią ateitį.

Ko gero, padidės ES vaidmuo Lietuvos ūkio gyvenime, bus daugiau priežiūros, taigi ir ekonominio suverenumo ribojimų. Bet negalima per daug skųstis. 2012 metų nacionalinio biudžeto pajamos sieks beveik 21 mlrd. litų, o ES ir kita tarptautinė parama viršys 7 mlrd. litų, taigi sudarys žadą atimantį ketvirtadalį biudžeto.  

Lietuvos likimą lems jos žmonės ir politikai, o ne ES. Sumažėjus paramai ir įvairioms garantijoms, teks veiksmingiau tvarkyti savo reikalus, planuoti ateitį, reaguoti į pokyčius. Vyriausybės išskirtinis dėmesys valstybės pažangos strategijai "Lietuva 2030" gali sukelti šypseną, prisiminus neišspręstų problemų gausą. Tačiau dabartis yra geriausias laikas rengtis įveikti ateities iššūkius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"