TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

KGB agentų Lietuvoje nebuvo ir nėra

2011 05 14 0:00

Praėjusį trečiadienį Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse buvo paskelbti KGB veiklos dokumentai. Šia proga Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) atidarė specialią interneto svetainę, kurioje nuo ketvirtadienio pradedami viešinti originalūs direktyviniai okupacijos laikotarpio KGB padalinių, veikusių Baltijos valstybėse, dokumentai.

Be abejo, tai svarbus žingsnis į priekį mėginant nuskaidrinti tautos atmintį, sąžiningai pažvelgti į savo praeitį, atpažinti tamsiąją jos pusę. Kitos tautos, kurios buvo susidūrusios su KGB problematika, išdrįso eiti viešumo keliu. Pavyzdžiui, Slovakija internete yra paskelbusi ne tik visų buvusių KGB agentų pavardes ir vardus, bet ir gimimo metus, slapyvardžius, darboviečių pavadinimus. Slovakijos keliu pasuko ir Čekija. Panašiai su buvusiais slaptųjų tarnybų bendradarbiais elgiasi Lenkija, Vokietija, Estija, o dabar - net Bulgarija.

Lietuvoje buvo pasirinktas kitas kelias. Čia vyravo baimė atidaryti KGB archyvus. Tokio žingsnio priešininkai pasitelkdavo etinius motyvus - esą KGB archyvų atvėrimas gali sukelti problemų, kai piliečiai, pavyzdžiui, susipažinę su savo trėmimo byla, sužinoję, kas juos įskundė, gali griebtis keršto. Taip pat žmonės, kurie nemoka naudotis istorine medžiaga, esą gali nepagrįstai apkaltinti tuos, kurie iš tiesų nieko bendra neturėjo su trėmimais ar skundimu. Buvo nuogąstaujama, kad nepavykus nuslėpti prisipažinusių KGB agentų pavardžių krašte kiltų sąmyšis, prasidėtų "raganų medžioklė", suklestėtų "išdaviko" etiketės klijavimas.

Tačiau turėtume išdrįsti užduoti klausimą, ar visos šios baimės netapo puikia priedanga tiems KGB bendradarbiams, kurie sėkmingai įsikomponavo į mūsų valstybės struktūras, net Seimą, ministerijas, teismus, prokuratūrą, Valstybės saugumo departamentą (VSD), diplomatinę tarnybą, žiniasklaidą, išvengti viešumo ir išsigelbėti? Visuomenės sutarimo idėja tapo pretekstu nesikapstyti po praeitį, tačiau kirba abejonė, kad sumokėta kaina yra per didelė.

Ar pasitvirtino ši ir kitos nuolaidos? Juk niekas nepaneigs, kad mūsų visuomenė yra susiskaldžiusi. O gal jai ir padėjo skilti tie neišviešinti štirlicai? Ar Lietuvoje nėra pagiežos, pavydo ir įtarinėjimo? Gal šito būtų kaip tik mažiau, jei žinotume, kas yra kas? Be to, jei būtume pasirinkę viešumo kelią, neišvengiamai būtų įvykusi desovietizacija, t. y. buvusių aukštų komunistų partijos pareigūnų ir KGB bendradarbių nušalinimas nuo valstybės valdymo.

Būtent pastaroji aplinkybė (neįvykusi desovietizacija) ir gali būti tas veiksnys, kuris lėmė dabartinę krašto situaciją. Juk, istorikų teigimu, 1980-aisiais Lietuvoje buvo maždaug 115 tūkst. KGB agentų, ir tik pusantro tūkstančio iš jų pripažino bendradarbiavimo faktą. Kiti tūkstančiai Sovietų Sąjungos specialiųjų tarnybų agentų nusprendė tylėti. Jie niekur nedingo, bet įsiliejo į politiką, teisėsaugą ar verslą, įsitvirtino nepriklausomos Lietuvos valdžios viršūnėje. Ar verta stebėtis, kad šalis pagal daugybę parametrų niekaip nepasiekia norimos pažangos?

Tiesa, bandymų keisti padėtį būta. Valstybingumo aušroje ryšiais su KGB buvo apkaltinti parlamentarai Virgilijus Čepaitis, Jokūbas Minkevičius, taip pat Kazimira Prunskienė. 2004 metų pabaigoje Lietuvos ypatingajame archyve aptikti dokumentai liudijo, kad keli aukštus valstybinius postus užimantys politikai anksčiau priklausė KGB rezervui. Po kelis mėnesius užsitęsusio triukšmo paaiškėjo, kad nei užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, nei VSD generalinis direktorius Arvydas Pocius, nepranešdami apie savo priklausymą KGB rezervui, Lietuvos Respublikos įstatymų nepažeidė. Pagaliau ir "Šatrija", ir "Karalius" teismuose sugebėjo išbaltinti savo biografijas.

Tai reiškia, kad KGB agentų Lietuvoje nebuvo ir nėra. Kažin ar atsiras jų ir po LGGRTC iniciatyvos. Tačiau su šiuo reikalu akivaizdžiai pavėluota. Mums du dešimtmečius trūko politinės valios žengti šį žingsnį, kuris priartintų mus prie sąžinės ir tiesos. Ne veltui yra toks jų stygius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"