TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kiauliškas pasirinkimas

2008 10 11 0:00

Kitados, dar studijų laikais, bendrakursė išvertė mane iš klumpių paklaususi, ką pasirinkčiau: ar būti pirmajai tarp kiaulių, ar paskutinei tarp žmonių?

Anuomet man atrodė, kad keblesnį pasirinkimą sugalvoti būtų nebeįmanoma... Laikui bėgant įsitikinau: toks pasirinkimas kaip galimybė yra netgi labai geras, nes priverčia žmogų įsigilinti į save patį ir lyg iš šalies pamatyti, kurias vertybes jis iš tikrųjų išpažįsta. Tikrasis keblumas ar bjaurumas išlenda jau po to teorinio pasirinkimo, kai realioji tikrovė lyg špygą taukuotą pakiša po nosimi visai ne tokius pasirinkimo rezultatus, kokių buvo tikėtasi.

Viena, kartais išaiškėja, kad pirmajam būti net ir tarp kiaulių vien tik noro nepakanka, nes labai jau didelė toji pirmavimo ištroškusių kiaulių banda. Tad nors ir atsiduri tarp kiaulių (kaip norėta), bet anaiptol - ne pirmasis...

Antra, net ir labai kuklų žmogų, susitaikiusį su galimybe būti paskutiniam dėl kokybės, t. y. dėl galimybės būti žmogumi tarp žmonių, gali ištikti šokas, pamačius, jog taip pasirinkęs jis vis tiek atsirado ne tarp žmonių, o tarp kriuksinčių ir čepsinčių kiaulių, tik gal kiek kitokios veislės: ne tarp deglųjų, o tarp, sakykim, baltųjų veislės kiaulių...

Žodžiu, ar taip pasirinksi, ar kitaip, vis tiek pasirinktuoju keliu gali patekti anaiptol ne į Šventovę (atsimenate klausimą iš perestroikos epochoje pasirodžiusio gruzinų filmo "Atgaila": "Kam tas kelias, jei jis neveda į Šventovę?"), o į... kiaulidę.

Kiaulystė, ką ir besakyti! Apmaudžiausia, kad Lietuvoje tokių kiaulysčių kur kas daugiau nei norinčių kriuksėti.

Apsižvalgykime: kuo virsta mūsų pasirinkimas pabėgti iš Sovietų Sąjungos ir įsilieti į Europos Sąjungą (ES)?

Anoje, nelaisvųjų respublikų sąjungoje, neperdedant galima teigti, buvome savotiški aristokratai (kartu su kitomis Baltijos sesėmis) arba - pirmieji tarp deglųjų. Balsuodami už ES, daugelis nuoširdžiai tikėjomės įsikursią tarp laisvų homo sapiens, tarp europiečių. O ką turime? Kuo tampame?

Kuo galime tapti, jei ir toliau taip beatodairiškai propaguosime laisvių ir teisių, o ne pareigos ir atsakomybės viršenybę, toleranciją be vertybinių kriterijų, kas gali paskatinti ir toleranciją blogiui?.. Kur galime nueiti su minia, kuri meldžiasi tik vienadieniams malonumams, rajūniškam vartojimui ir sąskaitoms banke? Ne taip ir toli: iki tūpčiojimo prieš Rusiją, kuri "pasodino Europą ant savo dujų ir naftos adatos" ir dabar nebe Europa moko plėšriąją didvalstybę demokratijos pagrindų, o priešingai - Rusija moko Europą būsimos naujosios geografijos, sudėliotos pagal Rusijos interesus. Nesunku atspėti, kur tame žemėlapyje bus Lietuva, jei neatsiras ją apginančios jėgos, stipresnės už Rusijos revanšistines ambicijas ir principingesnės už Europos kinkadrebius.

Žodžiu, yra taip, kaip suformulavo Lietuvos arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis: Lietuvos visuomenė iš sovietmečio "vertybinio pakrikimo" atbėgo į "moralinio bankroto" būklę, ir vienintelė paguoda, kad ištikta tos būklės ji - paskutinioji tarp pirmųjų, tarp senesniųjų ES narių!

Nežinau, kaip kam, bet daugeliui iš "pakrikimo" išsikapstyti lengviau nei iš "bankroto" - tai, beje, visos Baltijos sesės ir įrodė neužmirštamuoju "Baltijos keliu". Bet užtat dabar kaip ožiai ragais susiremia tos sesės kaskart, kai tik reikia priimti bendrus ekonominio pobūdžio sprendimus. Belieka, prisiminus kitą vyskupą, Antaną Baranauską, sunkiai dūsauti: "Kur ta vienybė mūs pasidėjo?"

O kokį pasirinkimą pasiūlė laisvoji Lietuva savo piliečiams, kurie norėtų rinkti į Seimą "geriausius iš geriausiųjų"? Buvo sukurta tokia itin sukta įstatymų raizgalynė, kuri šiandien leidžia rinkti į Seimą bet kokius apgavikus, kyšininkus, svieto perėjūnus net su kriminaliniu kvapeliu, bet tik ne dorą, iš kartos į kartą Lietuvai angažuotą lietuvį, kuris ne savo noru, bet politinių aplinkybių priverstas, augo, brendo kaip asmenybė, kaip profesionalas kitame krašte. O kad pasirinkimas bent jau skurdaus intelekto elektoratui neatrodytų toks kiauliškas, jis dar pagardinamas teletabiais... Užtat koks turtingas pasirinkimas, kokia laisva, iš visų moralinių bei istorinių ir kultūrinių rėmų išsilaisvinusi lietuviška demokratija!

Naujausią lietuviškos demokratijos vaizdelį ir kiauliško pasirinkimo triumfą ką tik pademonstravo nusikaltėlių ir bedarbių turtingas Panevėžio miestas Mokytojų dienai skirtoje šventėje, kai buvo atimtas žodis iš Metų mokytojo vardu apdovanoto pedagogo, bet nepagailėta tribūnos kiaulininkui profesionalui. Pasirinkimas buvo toks, kad liežuvį galima praryti: kas sveikins mokytojus su jų profesine švente? Ar geriausiu Metų mokytoju pripažintas jų kolega, ar idiotizmais pagarsėjęs Seimo narys? Šventės rengėjai, kaip ir buvo galima tikėtis iš Panevėžio patriotų, pasirinko kiaulidžių specialistą. Ir netikėk tada stebuklais, kai iš tokių politikų mokomų mokytojų dar atsiranda tokių, kurie nusipelno geriausiųjų vardo!

Dar būtų galima "pasididžiuoti" pasirinkimu, kurį prezidentui pasiūlė Seimas, priėmęs tokį su saugumo darbuotojais susijusį įstatymą, pagal kurį į jų darbo stažą bus galima įtraukti ir darbo SSSR KGB sistemoje stažą. Kuo ne dovanėlė Rusijai Lietuvos tūkstantmečio proga?!

Štai pagaliau sukruto streikuoti aukštųjų mokyklų dėstytojai. Nejau jiems nebeužtenka mažiausių ES dėstytojų atlyginimų už didžiausius darbo krūvius? O gal jiems nepatinka pono kiaulininko "išmokytų" mokytojų pagamintoji produkcija - tie abiturientai, kurie pasirenka ne užsienio, o Lietuvos aukštąsias mokyklas? Be reikalo... Juk toji "produkcija" ne tokia jau kvaila, nes sugebėjo išmokti naujųjų Lietuvos politikų pamoką tautai (kurios niekaip neišmoksta vyresnioji karta): kad ir ką rinktum, vis tiek kiaulidės neišvengsi. Tad kam ir vargti, siekti aukščiausio įvertinimo, kai lietuviškam diplomui gauti (ir dar už "ačiū") užteks ir valdiško "silpnai, bet patenkinamai"!

Bet gal tuomet nieko ir nesirinkti? Net ir tada, kai gyvenimas pasiūlo pasirinkimą?

Ne! Tikrai ne!

Tik kiaulės nesirenka, būti joms kiaulėmis, ar ne. Jos jau gimė TOKIOS. Kriuksinčios...

Mes iš prigimties - ne TOKIE. Tik pasirinkimas mūsų kartais būna kiauliškas... O kad jis toks nebūtų, reikia patiems dirbti - pūkšti dėl to, ką pasirinkom. O ne laukti ir tikėtis, kad kokia nors partinė "chebrytė" privers "valdžią dirbti"...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"