TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kiauliški interesai

2016 09 28 6:00

Nors medikai ir veterinarai tikina, kad afrikinis kiaulių maras žmonėms nepavojingas, jie klysta. Lietuvoje kiaulių maro virusas paveikė dalį medžiotojų, stambiųjų kiaulių augintojų ir valdininkų.

Pavyzdžiui, nei sveiku protu, nei valstybės saugumo interesais neįmanoma paaiškinti, kodėl Seimo narys socialdemokratas Bronius Bradauskas įkyriai (jau ketvirtą kartą!) stumia pataisas, kurios leistų medžioklėje naudoti naktinius taikiklius. Gal jis ir jo bendražygiai susirgo vištakumu ir naktį ne tik šerno, bet ir kelio į namus nebemato? O gal tik grupelė snobų, vadinančių save medžiotojais, nebenori vargintis, nebenori kaip lygūs su lygiais kartu su kitais, ne tokiais turtingais medžiotojais dorai medžioti laisvų miško žvėrių? Juk anaiptol ne visi medžiotojai pajėgtų įsigyti tuos brangius, apie 7 tūkst. eurų kainuojančius, naktinius taikiklius.

Lengvai žudyti žvėris užsimanę „medžiotojai“ aiškina, kad taikikliai padės laimėti mūšį su kiaulių maru, nes taip bus galima sunaikinti daugiau šernų patelių, platinančių kiaulių maro užkratą. Blėnys!

Nesu medžiotoja. Myliu laukinius žvėrelius nekraugeriška meile, bet man gaila ir naminių kiaulių bei jų augintojų, kuriems tas maras – tikra prapultis. Todėl jei tokie taikikliai išties būtų vienintelė išeitis, ir dėl šernų keliamos grėsmės kiaulininkystei valdžia suteiktų laikiną valstybinės reikšmės statusą, o šernų populiacijos mažinimą pavadintų tikruoju žodžiu „naikinimas“, o ne „medžioklė“, raginčiau medžiotojus: „Vyrai, šaudykit, žudykit tuos maro platintojus šernus visais įmanomais būdais, nes tik taip išgelbėsime kiaulių augintojus nuo bankroto.“ Bet ar tikrai dabar to reikia?

Per medžioklę reguliuoti šernų populiaciją dėl afrikinio kiaulių maro, kalbama, pasiūlė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Ji rekomendavo, kad viename medžioklės ploto vieneto kvadratiniame kilometre liktų ne daugiau kaip 0,5 šerno. Tikriausiai specialistai žino, ką kalba, bet kodėl jie irgi „kiaulinasi“, rekomenduodami įteisinti naktinius taikiklius? Juk daug įvairių draugijų, organizacijų, medžiotojų tvirtina, kad šernų naikinimas – ne vienintelė užkrato stabdymo priemonė, o jei jau jų populiaciją būtina reguliuoti, tai galima daryti ir įprastai medžiojant, o ne vulgariai žudant. Juk 2014 metais mūsų medžiotojai be jokios papildomos įrangos sugebėjo sumedžioti 62 tūkst., arba 90 proc., Lietuvos šernų populiacijos. Be to, nutylima, kad neretai senieji, „elitiniai“ medžiotojai įnirtingai priešinasi naujų medžiotojų būrelių įkūrimui. Būta net kuriozų (ar nusikaltimo?), kai neleidžiama šernų medžioti savo žemėje net medžiotojo pažymėjimą turintiems ir medžioklės plotams priskirtų privačių teritorijų savininkams. Pati pažįstu ne vieną tokį „pažemintą ir nuskriaustą“ medžiotoją... O juk būtų daugiau medžiotojų – daugiau ir šernų sumedžiotų.

Taigi, regis, neprašovė pro šalį Seimo narys Linas Balsys, patardamas medžiotojams ne naktinių taikiklių reikalauti, o stikliuko atsisakyti. Tada ir akis būsianti taiklesnė...

Beje, negalima paneigti ir dar vieno „kiauliško“ dalies medžiotojų intereso: vienais metais išnaikinę pusę ar daugiau šernų populiacijos, jie gal būgštauja kitais metais smarkiai sumažėsiant medžioklės leidimų net ir labai pinigingiems medžiotojams, todėl ir nesistengia medžioti dabar?

Neskaidriais, kiaulių fermų dvoku atsiduodančiais interesais persunkti ir naujausi stambiųjų kiaulių augintojų reikalavimai. Jie, žinoma, ir iki epidemijos šnairavo į savo konkurentus – smulkiuosius kiaulių augintojus, o dabar ėmė atvirai juos pulti. Dar liepos mėnesį jie pareikalavo arba griežčiau kontroliuoti, arba naikinti smulkiuosius ūkius, atsidūrusius šalia afrikinio kiaulių maro protrūkių vietų ir nesilaikančius biologinės saugos taisyklių. Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas remiasi Ispanijos pavyzdžiu: ten 1994 metais kilusį afrikinį kiaulių marą padėjo įveikti smulkiųjų ūkių panaikinimas. Tik dabar Ispanijoje beveik neegzistuoja smulkioji kiaulininkystė. Ar tai geras pavyzdys? Jau išnaikinome linininkystę, baigiame išnaikinti smulkiuosius pieno ūkius, dabar imsimės ir kiaulių ūkių? Tai kuo užsiims žmonės kaime?

Beje, šių metų liepos 19 dieną Žemės ūkio ministerijos surengtame susitikime su Seimo nariais, VMVT specialistais, kiaulių augintojais, medžiotojų atstovais ministrė Virginija Baltraitienė pažymėjo, jog afrikinio kiaulių maro situacija Lietuvoje yra stabili ir smulkiuosiuose ūkiuose jis neplinta. Be to, VMVT patikrinus, kaip ūkiai laikosi biosaugos reikalavimų, paaiškėjo, kad problemų rasta 30 proc. smulkiųjų ir 27 proc. stambiųjų ūkių. Tad, užuot baksnoję į smulkiuosius kiaulių ūkius, stambieji komerciniai ūkiai pirmiausia turėtų apsikuopti patys. Arba jei stambiųjų ūkių kaimynystėje užfiksuoti saugos reikalavimų nepajėgiantys laikytis smulkieji kiaulių ūkeliai, didieji kaimynai galėtų parodyti daugiau supratimo: mokytų, padėtų laikytis būtinų reikalavimų arba remtų finansiškai, jei tiems visgi reikėtų kiaules išskersti .

Kiaulei neduota rinktis: kiaule gimusi, kiaule mirs, net ir užsikrėtusi virusu. Žmogus gi gali pasirinkti, kuo taps. Kaip pasirinko B. Bradauskas, Seime replikavęs: „Jei neturi pinigų (turimi galvoje medžiotojai, kurie nenori naktinių taikiklių), tai eik ten, kur niekas nekainuoja.“

Taigi, jukš iš medžioklės plotų... Gal dar ir iš Lietuvos?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"