Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

Kiaura valdžios kišenė

 
2017 03 23 6:00

Žvelgiant į kelerių pastarųjų metų valstybės ir savivaldybių projektus atrodo, kad ten, kur prasideda dideli pinigai, logikos mažai. Valstybės investiciniams projektams kasmet skiriama daugiau kaip milijardas eurų. Problema ta, kad didelė dalis šių viešojo sektoriaus investicinių projektų yra lyg kiaura kišenė, pro kurią byra milijonai. Naujoji Vyriausybė žada pagaliau tvarkyti valstybės investicijų planavimą, optimizuoti infrastruktūrinių projektų plėtrą. Tik ar nepritrūks ryžto tai padaryti?

Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje yra daugiau kaip 100 daugiafunkcių centrų (arenų, sporto kompleksų, baseinų), tarp dalies jų yra vos 6–15 kilometrų atstumas. Natūralu, kad kyla abejonių dėl jų reikalingumo.

Kol daugiafunkciai centrai dygsta kaip grybai po lietaus, iš valstybės kišenės atseikėjamos įspūdingos sumos. Štai iki 2016 metų šiems kompleksams buvo panaudota 111 mln. eurų, o jų užbaigimas kainuos dar daugiau – 169 mln. eurų. Ir nors statyboms dalis lėšų tenka iš ES paramos, išlaikymą teks finansuoti patiems.

Pastatams išlaikyti pinigų išleidžiama daug. Pavyzdžiui, 2015 metais Prienų rajono savivaldybė daugiafunkciam centrui išlaikyti skyrė 226 tūkst. eurų, nors uždirbo šis kompleksas tik 40 tūkst. eurų. Šilalės laisvalaikio ir sporto kompleksas uždirbo 91 tūkst. eurų, o rajono savivaldybė jam išlaikyti skyrė 289 tūkst. eurų. Kyla rizika, kad savivaldybės bus nebepajėgios išlaikyti pastatų, dar labiau klimps į skolas, o tuomet teks ranką tiesti į valstybės biudžetą.

Jau dabar nereta savivaldybė susidariusią biudžeto skolą teisina ES lėšų „įsisavinimu“. Tik ar jos turi planą, ką reikės daryti toliau? Juk skola pati savaime nesumažės, o pastatams išlaikyti kasmet reikės atseikėti papildomą dalį pajamų.

Kelia nerimą ir tai, kad daugiafunkcių centrų bei kitos sukurtos infrastruktūros išlaikymą turės finansuoti ateities mokesčių mokėtojai, kurių mažėja. Vėl kyla klausimas – kodėl ši ilgalaikė infrastruktūra planuojama trims milijonams gyventojų, nors nei dabar jų tiek yra, nei daugėja? Atrodo, kad ne tik nebus kam mokėti už išlaikymą, apskritai, dalyje šių pastatų nebus kam lankytis.

Kokia nauda iš tuščių pastatų? Gal tuomet geriau tikslingai leisti pinigus pačiam sportui skatinti arba kultūrai. Be to, dažnai pastačius universalų daugiafunkcį centrą, vietiniai kultūros rūmai, konferencijų salės ir kitos patalpos toliau veikia. Ar reikia dar daugiau tuščių erdvių?

Kaip užsiūti kiaurą valdžios kišenę, kad pro ją daugiau nebyrėtų mokesčių mokėtojų sunešti milijonai? Valstybės kontrolė siūlo apskritai atsisakyti Valstybės investicijų programos.

Naujoji valdžia problemą bent iš dalies žada spręsti. Vyriausybė planuoja skatinti savivaldybes bendradarbiauti ir derinti infrastruktūrinių projektų įgyvendinimą. Kryptis gera. Tačiau kas trukdė savivaldybėms ir anksčiau tartis dėl didelių projektų poreikio? Jei šiuos projektus plėtotų privatus sektorius, būtų atlikta aplinkos, paklausos analizė. O viešajam sektoriui bendradarbiauti kelią užstoja nematomos sienos. Trečdalis savivaldybių turi apie 20 tūkst. arba mažiau gyventojų. Palyginkime: vien „Žalgirio“ arenoje telpa per 20 tūkst. žmonių. Tad infrastruktūrinių projektų poreikis nėra toks didelis.

Beje, valstybės investiciniai projektai apima ne tik daugiafunkcius centrus. 2015 metais pradėta įgyvendinti beveik 400 naujų investicinių projektų, jiems panaudota 150 mln. eurų. 2016 metais – 235 projektai, jiems planuota skirti jau net tris kartus daugiau (567 mln.) lėšų. Tačiau 80-čiai anksčiau pradėtų įgyvendinti investicinių projektų pinigų neskirta, nes projektai sustabdomi, užsitęsia, jų sąskaita pradedami įgyvendinti nauji projektai. Pasak Valstybės kontrolės, dėl to net iki keturių kartų ilgėja projektų įgyvendinimo laikas ir didėja lėšų poreikis. Reikėtų atsakingiau žiūrėti į vykdomus projektus – geriau vienas baigtas nei 10 nebaigtų.

Kaip užsiūti šią kiaurą valdžios kišenę, kad pro ją daugiau nebyrėtų mokesčių mokėtojų sunešti milijonai? Pati Valstybės kontrolė siūlo apskritai atsisakyti Valstybės investicijų programos. Pasirodo, beveik 20 metų egzistuojanti valstybės investicijų tvarka nepasiteisino, ją reikėtų keisti iš esmės. Praėjusių metų pabaigoje antikorupcinį investicinių projektų vertinimą atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo metu egzistuoja landos neracionaliai naudoti biudžeto lėšas, nėra aiškios atsakomybės už sutarties sąlygų nesilaikymą, kuriama nereikalinga administracinė našta ir t. t.

Vyriausybė problemai spręsti savo plane numato gana nuosaikius veiksmus – skatinti bendradarbiauti, nustatyti bendro intereso projektus. Be to, ketinama sujungti visų lėšų šaltinių investicijas ir būdus (tiesa, kol kas neaišku, kaip tai bus daroma).

Kad ir kokių priemonių imtųsi valdžia, svarbiausia, kad jos būtų veiksmingos. Beatodairiškas ES pinigų „įsisavinimas“ ir galbūt garbės reikalas turėti būtent savo areną, savo sporto kompleksą bei paprasčiausias neapskaičiavimas, veiksmų nesiderinimas privedė prie finansiškai netvarios situacijos.

Apskritai vertėtų apsvarstyti, ar viešajam sektoriui reikia užsiimti investicijomis. Juk ribotų išteklių sąlygomis produktyvias investicijas atlieka privatus sektorius. O valdžios investicijos tėra paprasčiausios išlaidos, tinkamai neįvertinant, ar tikrai jų reikia. Šiuos pinigus galima panaudoti kitoms reikmėms, o tam fantazijos valdžia tikrai nepritrūksta.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"