TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kibernetinis saugumas reikalauja sisteminio požiūrio

2015 07 27 16:00

Tik senuose filmuose šnipai siekia surasti ir nufotografuoti kokį nors svarbu dokumentą. Dabar paslaptis sužinoti daug paprasčiau, net nereikia įsilaužti į kompiuterį, pakanka prisijungti prie informacijos perdavimo tinklų.

Žvelgiant analitiniu žvilgsniu į viešai prieinamą informaciją, tokių prisijungimų ir informacijos nutekėjimo požymių Lietuvoje matyti. Visko pasitaiko ir kitur, informacijos saugumas tampa vienu iš didelių rūpesčių. Nors mūsų šalyje įsikūrę kibernetinio saugumo centrai, bet jų veiklos pobūdis daugiau gynybinis ir prevencinis.

Valstybės kibernetinis saugumas apima ne tik daugelio valstybės įstaigų, bet ir privačių įmonių bei piliečių informacijos saugumą. Tai priklauso nuo keleto svarbesnių veiksnių, reikalaujančių sisteminio požiūrio.

Pirmaisiais Nepriklausomybės metais šalies ekonomikos ateitis buvo siejama su jos atsivėrimu pasauliui. Šis požiūris neprarado aktualumo ir dabar. Šalis neturi tiesioginės prieigos prie didžiausių ES skaitmeninių tinklų centrų. Dabartinė jungčių orientacija vien į Skandinavijos regioną vargu ar leidžia daugiau uždirbti, nes tenka konkuruoti dėl užsakymų su kaimynėmis Baltijos šalimis.

Gal būt verta nepamiršti ir senų patikrintų tiesų. Istoriškai Lietuva turėjo glaudžius ekonominius ryšius su centrine Europa, o per ją - ir su kitais Vakarų kraštais. Reikėtų išnaudoti Lietuvos geografinę padėtį ir kuriant skaitmeninius arba, kaip dabar sakoma, išmaniuosius tinklus, turinčius efektyvią, didelio galingumo prieigą prie Vakarų Europos skaitmeninių centrų.

Naujų užsienio finansinių atsiskaitymų centrų steigimosi bumas rodo, kad Lietuvai atsiranda galimybė specializuotis naujose veiklose, kurių pagrindas yra skaitmeninės technologijos ir išmanūs tinklai.

Kitos ES šalys, plėtojančios panašią veiklą, yra paruošusius planus, numatančius nacionalinių ir tarptautinių tinklų plėtrą, efektyvių ir saugių duomenų centrų statybą, teisinės bazės suderinimą su naujais ekonominiais reikalavimais.

Lietuva, deja, vėluoja net paruošti priemonių planą ES kibernetinio saugumo mėnesiui šį rudenį įgyvendinti.

Reikia pradėti kalbėti apie rimtesnius dalykus. Nors daugelis žinybų ir institucijų savo duomenų apsaugą labai sugriežtino, rezultatas nėra patenkinamas, biurokratijos atsirado daugiau, o informacinis saugumas, tarkime, komercinių paslapčių apsauga, nėra toks jau patikimas.

Pagrindinė priežastis yra sisteminio požiūrio trūkumas - tinklai turi būti įvertinti kibernetinio saugumo požiūriu, turi veikti IT ir finansinių paslaugų bei patikimų e. prekybos tiekėjų akreditavimo sistema, būtinas jų veiklos bei tinklų priežiūros auditas, jie turi atitikti ir duomenų apsaugos reikalavimus.

Paprasčiausias pavyzdys: jei įmonė ar įstaiga nori užsisakyti savo kompiuterinių tinklų priežiūrą - į ką ji turėtų kreiptis? Pasiūlymų galima rasti internete. Bet ar visi šių paslaugų tiekėjai yra patikimi.

Paprasčiau tariant, su išmaniaisiais tinklais tvarka turi būti panaši kaip ir su elektros, vandentiekio ir kitais tinklais. Kiekvienas nelegalus bandymas prisijungti prie tinklų turi būti tiriamas, kaltininkas baudžiamas ir turi būti aiškiai apibrėžta atsakomybės už tinklų priežiūrą tvarka.

Jei kas nors prisijungtų prie vandentiekio tinklo ir prisipiltų sau kokį kibirėlį vandens, tai būtų nedidelis nuostolis. Prisijungus prie informacinių tinklų ir gavus iš ten, kad ir nedaug, komercinės informacijos, nuostolis gali būti labai didelis.

Lietuvoje nėra labai aišku ir kas koordinuoja visą išmaniųjų paslaugų veiklos priežiūrą. Daugumoje šalių tai atlieka ryšių ir komunikacijos ministerijos, o Lietuvoje šią funkciją vykdo Valstybinė ryšių reguliavimo tarnyba bei Susisiekimo ministerija. Saugaus valstybės duomenų perdavimo tinklo operatorius – valstybinė įmonė “Infrastruktūra“, neseniai perduota Susisiekimo ministerijos pavaldumui, rūpinasi valstybės įstaigų kritine infrastruktūra. Vertinant pagal reikalaujamų darbų sąrašą - akreditavimas, auditas, priežiūra, patikimumo užtikrinimas - matyti, kad atsakomybė išskaidyta tarp žinybų. Įstatymų bazė irgi pasenusi, aktuali Elektroninių ryšių įstatymo redakcija yra priimta 2011 metais - technologiniu požiūriu tai gūdi praeitis.

Žinoma, galima ir tikriausia efektyviausia, ES teisės aktus skaitmeninės dienotvarkės srityje paprasčiausiai perkelti į nacionalinę teisę, nes tai yra nauja veikla ir maža Lietuva neturi daug šios srities teisininkų. Jei Lietuva nori vystyti paslaugų ekonomiką, kaip tvirtinama daug metų, tai jau seniai laikas susirūpinti, kaip sukurti palankią teisinę ir ekonominę aplinką išmaniųjų paslaugų tiekimui.

Perfrazuojant populiarią frazę: reikia atsakymo, kokiu telefonu skambinti investuotojui norint pradėti plėtoti išmanųjį verslą Lietuvoje ir kokias patikimumo sąlygas mes teikiame?

Ir tai tik pradžia - konkurencingiausių ES šalių Vyriausybės turi parengusios ir debesijos technologijos taikymo valstybės paslaugoms taisykles. Intensyviai ruošiami dokumentai, reglamentuojantys mobiliųjų technologijų vartojimą finansų ir e. prekybos srityje.

Daugelis naujų technologinių dalykų skamba sudėtingai, bet juos įgyvendinus, jaunimui atsirastų įdomių ir gerai apmokamų darbų.

Na, o informacinį saugumą gali padėti užtikrinti ir paprasti dalykai: išeidami pietauti ar kur su reikalais, tarnautojai turi įprasti užrakinti savo kompiuterius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"