TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kiek dar bus persekiojamas R.Paksas?

2012 07 26 6:07

Didėjant laiko distancijai, vis daugiau žmonių linkę manyti, kad nušalintas prezidentas Rolandas Paksas buvo nubaustas nepagrįstai ar bent jau neadekvačiai padarytam nusižengimui. Norint tuo įsitikinti, užtenka pasižiūrėti kad ir į tai, kaip apkalta buvo vertinama, kai ji vyko, ir kaip ji vertinama dabar.

Savo vaidmenį čia, žinoma, suvaidino R.Paksui palankus Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas, įpareigojęs Lietuvą panaikinti jam pritaikytą pilietinių teisių apribojimo iki gyvos galvos bausmę. Tačiau žmonių vertinimams per visą šį laiką ne mažiau svarbi buvo ir laikysena paties R.Pakso, parodžiusio sugebėjimą pakilti virš asmeninių nuoskaudų ir net ištiesti ranką tiems, ant kurių jis turėtų pagrindo pykti. Visa tai sudarė prielaidas atitaisyti praeities perlenkimus ir neteisybes ir pagaliau užversti šį istorijos puslapį. 

Atrodė, kad įstatymų leidėjams priėmus atitinkamas pataisas, atveriančias R.Paksui kelią į Seimą, tai ir bus padaryta. Tačiau tie, kurie šitaip manė, neįvertino kitos šalies: vos tik grąžinus nušalintojo prezidento teises, grupė Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), prašydami išaiškinti, ar tam, kad tos teisės būtų atkurtos, nėra būtina keisti Konstitucijos.

Tai buvo žaidimas žymėtomis kortomis: dar po EŽTT verdikto KT išplatino pranešimą, kad Konstituciją keisti - būtina. Taigi, Seimo nariai, kreipdamiesi į KT, iš anksto žinojo, koks sprendimas bus priimtas. Kitą mėnesį tuo įsitikinsim.

Čia ne vienam tuo besidominčiam žmogui gali kilti paprastas klausimas: o kam gi tą Konstituciją reikia keisti, jeigu gerai žinoma, kad R.Paksas buvo nubaustas pagal nesamą konstitucinę normą? Kitaip tariant, Konstitucijoje niekur nepasakyta, kad iš priesaiką sulaužiusio prezidento gali būti iki gyvos galvos atimta teisė vėl pretenduoti į pareigas, susijusias su priesaika, - tokią normą tuometiniai KT nariai, vadovaujami Egidijaus Kūrio, tiesiog išmąstė. Pasirėmė Konstitucijos "dvasia", suformulavo ir pritaikė vienam asmeniui, nors kurti naujų normų Konstitucinio Teismo įstatymas jiems neleidžia. Taigi, kodėl reikalas vis tiek suvedamas į Konstitucijos pataisas?

Visų pirma todėl, kad ši dirbtinai sukurta problema rudenį R.Paksui užkirstų kelią į Seimą. Bet žvelgiama ir gerokai toliau. Susiejus jo teisių atkūrimą su konstitucinėmis pataisomis, joms priimti reikėtų dviejų trečdalių Seimo narių pritarimo ir dviejų balsavimų su trijų mėnesių pertrauka (tokia tvarka numatyta Konstitucijoje).

Turint omeny tai, kad visi politikai - konkurentai, tikėtis tokios vieningos parlamentarų paramos, ir dar du sykius, galėtų nebent nepataisomas optimistas. O realistas pasakytų, kad tai yra gerai apgalvotas siekis neįvykdyti R.Paksui palankaus EŽTT sprendimo. Jeigu rugpjūčio mėnesį KT nuspręs, kad konstitucinės pataisos būtinos, ir tada jau naujajame Seime nebus sulaukta reikiamo pritarimo, visi šio sumanymo iniciatoriai galės nusiplauti rankas ir pasakyti: "O ką mes galime padaryti? Pas mus - demokratija, nurodinėti parlamento nariams, kaip jiems balsuoti, niekas neturi teisės." Taip kitų rankomis būtų pakartotinai įgyvendinta sena prezidentinės apkaltos iniciatorių svajonė visam laikui palikti R.Paksą už lietuviškosios politikos borto.

Tačiau yra ir dar vienas motyvas: Strasbūro sprendimas sudavė smūgį KT reputacijai ir privertė dar labiau suabejoti jo vaidmeniu nušalinant R.Paksą. Vien ką reiškia jau paminėtas KT sprendimas apriboti atstatydinto prezidento pilietines teises pagal nesamą konstitucinę normą - įsivaizduokime situaciją, kad apylinkės ar apygardos teismas, siekdamas bet kokia kaina nubausti žmogų, pats sugalvotų norimą Baudžiamojo kodekso straipsnį ir jį pritaikytų...

Tai, kas teismų praktikoje būtų iš fantastikos žanro, KT veikloje - tikrovė, ir tai meta šešėlį visam apkaltos proceso patikimumui - jau nekalbant apie tai, kad KT apskritai neturėjo teisės prisiskirti sau bendrosios kompetencijos teismų funkcijų ir spręsti baudžiamosios teisenos klausimų (už atlygį buvo suteikta pilietybė Jurijui Borisovui ar ne, buvo neteisėtai kišamasi ar nesikišama į privačių ūkio subjektų veiklą ir pan.). Štai kodėl dabar siekiama bet kokia kaina suvesti reikalo esmę į konstitucines pataisas, kurios iš esmės būtų Konstitucijos papildymas būtent ta nesama norma, kuri buvo savavališkai suformuluota KT nutarime ir kurios pagrindu iš R.Pakso buvo atimtos pilietinės teisės. Taip atgaline data būtų pateisintas bent jau vienas neteisėtas nutarimas ir suteiktas taip trūkstamas legitimumo įspūdis visam apkaltos procesui.

Jeigu prie to pridursime, kad ant kortos pastatyta dar ir apkaltos iniciatorių reputacija, taps galutinai aišku, dėl ko gi vyksta tokia kova.

Tačiau, kaip žinoma, teisės normos atgaline data neveikia. Taigi tai, kas anksčiau buvo neteisėta pagal to meto normas, netaps teisėta, jas šiandien pakeitus. Todėl neabejotinai teisūs tie konstitucinės teisės žinovai, kurie siūlo, užuot dirbtinai komplikavus reikalą, tiesiog pripažinti savo ar savo pirmtakų padarytas klaidas ir atšaukti neteisėtą KT nutarimą. Tuomet ir kalbos apie pataisų būtinybę prarastų prasmę.

Bet tam, kad tai įvyktų, pagaliau tektų teisėtumo sumetimus iškelti aukščiau už grupinius interesus ir munduro garbę. Žinant mūsų papročius, to tikėtis sunku. Tačiau tai derėtų padaryti ir dėl dar vienos priežasties.

Mes laikome save demokratine valstybe. Bet kurioje tikroje demokratijoje aukščiausia sprendimo galia priklauso piliečiams. Taigi ir R.Pakso reikalas turėtų būti patikėtas piliečių valiai. Jeigu jie per rinkimus nuspręs, kad jis kaip politikas ir lyderis jiems reikalingas, taip ir bus, jei ne, tuomet tai irgi valia.

Atrodytų, elementaru, tačiau tai buvo paversta kone dešimtmetį trunkančiu vieno žmogaus persekiojimu ir vis atsinaujinančia kova. Per ją Lietuva nelaimėjo nieko - tik prarado. Be dar labiau pašlijusio pasitikėjimo teisingumu ir rinkimų prasme, visuomenei nuolat duodamas pavyzdys, kad kovoje su konkurentais tinkamos visos priemonės. Ir dar mes stebimės, kodėl mūsų šalyje tiek žiaurumo. To žiaurumo pamokos duodamos iš aukščiau, nesibodint mušti net gulinčiojo.

Jeigu tie politikai, kurie kreipėsi į KT, būtų principingi vyrai, jie pirmiausia būtų sukilę prieš tai, kas vyksta jų pačių partijose. Tačiau pro jų akis tyliai praslydo net patys juodžiausi politinių bendražygių ir bičiulių sandėriai. Neužkliuvo ir buvęs sąjungininkas, svetur pasiprašęs politinio prieglobsčio ir vėl sugrįžęs į Lietuvą, - užkliuvo tik atstatydintas prezidentas ir jo teisės.

Bet, matyt, jau tokia R.Pakso dalia - būti tuo politiku, kuriuo buvimo dėka kiti atsiplovinėja savo mundurus ir skelbia Lietuvos apsivalymus.

Kas žino, gal kada ir apsivalysime.  

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"