TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kiek gali žmogus atlaikyti...

2013 09 17 6:00

Praėjusią savaitę radijo laidoje, kurioje buvo kalbama apie liūdną visuomenės padėtį Lietuvoje, kuri, kaip paaiškėjo, yra viena pirmaujančių Europoje ne tik pagal sergamumą depresija bei savižudybių skaičių, bet ir pagal antidepresantų vartojimo mastą, pažvelgiau į šią problemą ir per asmeninę patirtį. 

Ne, jokių antidepresantų nevartoju ir nelabai žinau, kas yra ta depresija. Bet to, kad prieš kurį laiką ne vienus metus gyvenau labai sunkiomis mintimis, nebijau pripažinti. Juk tokių minčių yra ne vieno mūsų galvoje. Svarbu suvokti, ką reikia padaryti, kad mintis išeiti į anapus netaptų stipresnė už mintį pasilikti. Pirmiausia reikia suvokti, kad bet kurio žmogaus gyvenimas nėra tik juodas arba baltas. Jame yra įvairių spalvų ir patirčių.

Be to, turime suprasti, kad joks žmogus nėra bokso kriaušė. Jis gali neatlaikyti.

Nustebau, kad šis mano žvilgsnis, išdėstytas tik vienoje radijo laidoje, pasirodė ne vienoje žiniasklaidos priemonėje ir buvo įvardytas kaip šokiruojama, sensacinga žinia. Kodėl? Juk sunkią akimirką panašiai mąsto ne vienas, o kalbėti apie šią problemą abstrakčiai yra labai netikra. Nežinia kodėl sensacija netampa kitų žmonių skausmas ir nusivylimas gyvenimu. Paskui su siaubu galvojame, kodėl tai įvyko, apie išėjusį žmogų sakome daug gražių žodžių.

Pastaruoju metu žmonių išėjimas iš gyvenimo mūsų viešojoje erdvėje tapo tarsi rutina, dažnai palydima informacijos apie psichologinės pagalbos telefonus ar interviu su psichologais ir psichoterapeutais. Tarsi sakoma: "Eikite pas juos ir būsite išgelbėti."

Mūsų, žmonių ne iš psichologų ir psichoterapeutų pasaulio, gyvenime svarbiausias dalykas turėtų būti asmeniški, žmogiški santykiai. Jeigu būtume žmoniški vienas kitam, jeigu laiku būtų ištiesta ranka, ištartas šiltas žodis, jei kitu žmogumi nemanipuliuotume siekdami asmeninės naudos ir nesusimąstydami, kas tam kitam nutiks, jei ieškotume mažiausių galimybių suteikti kitam pagalbą, kai jam to reikia, o ne murdytume su pasitenkinimu į purvą, bet kurį žmogų būtų galima grąžinti į normalaus gyvenimo vėžes.

Prabilti mane paskatino noras įvardyti žmones, kurie padėjo sunkią akimirką, kai atrodė, kad dangus griūva, kai buvo užsidarę visi gyvenimo keliai. Vėliau jie vėl atsivėrė (ne į kokią nors šiltą valdžios vietą, kurios net neieškojau), radosi galimybė dirbti savo profesinį darbą. Laidos vedėjas paklausė, ar pats žmogus gali rasti savyje jėgų įveikti blogas mintis, užuot gėręs medikamentus, ėjęs pas psichiatrus, psichoterapeutus. Atsakiau, kad gali. Labai tvirtai žinodamas, kad tai tikrai yra įmanoma. Atsakiau remdamasis savo patirtimi.

Galbūt šis patirties momentas, galutinio taško, privedusio prie tokių minčių, įvardijimas taip pat prisidėjo prie šios žinios svarbos. Juk paminėjau, kad jos atėjo po prezidento Rolando Pakso apkaltos. Matyt, ne vienas šią mano žinią interpretavo savaip - per meilės ar nemeilės R.Paksui prizmę. Prezidento apkalta buvo tik galutinis taškas suvokiant, kad praleista galimybė savo valstybėje pakeisti ką nors į gera. Paskui, jau po apkaltos, pasitvirtino blogiausi įspėjimai, kad ir šis žmogus savo požiūriu į korupciją nedaug kuo skiriasi nuo tų, kurie jį puolė. Tas brutalus puolimas buvo viena priežasčių, vertusių tiek ilgai ginti šį žmogų ir tylėti apie savo išgyvenimus. Iki tos laidos, kai buvo paliestos pačios skaudžiausios stygos.

Mintis, kad reikia viską baigti, stipriai skatino ne tik apmąstymai, ar prasminga buvo tai, ką gyniau per apkaltą ir vėliau. Būčiau neteisus, jei nutylėčiau, jog prie to labai prisidėjo ir viešojoje erdvėje kad ir per politinio humoro laidos prizmę pateikiamas kažkokio man šlykštaus prisitaikėlio, melagio įvaizdis.

Ir kitur netrūko užuominų apie nežinia kokius bėgiojimus per partijas, prezervatyvų pirkimą už valdiškas lėšas. To nebuvo ir tai yra šmeižtas, kurį seniai atskleidė teismas. Asmeniui, kuris vagystę iš šalies žmonių laiko dideliu nusikaltimu ir kuris būdamas valdžioje neužgyveno milijonų ir tiki politinės, partinės korupcijos panaikinimu kaip mūsų valstybės išgijimo sąlyga, tai teko girdėti kaip kaltinimus sau. Labai svarbiu dalyku savo gyvenime laikau tiesos žodį. Žinoma, suvokiu, kad visi galime klysti. Bet kaip gyventi, kai tau yra peršamas melagio įvaizdis? Niekada nebuvau ir prisitaikėlis.

Tad ar keista, kad neturint storos dramblio odos galėjo trūkti kantrybė ir ne kartą buvo kilęs noras visam tam padaryti galą. Tai virė viduje pastaruosius beveik dešimt metų. Dabar tai buvo išsakyta viešai. Galbūt dar daug ką reikėtų patikslinti, pateikti detaliau, nes dėl trumpo kalbėjimo radijo laidoje daug dalykų gali būti ne taip suprasta ar neteisingai interpretuota. Pažiūrėsiu, kaip toliau elgsiuosi. Gal pasirodys ir knyga - prezidento patarėjo išpažintis.

Apie tai, apie ką ne kartą mąsčiau per visus tuos metus po prezidento apkaltos. Apie Lietuvą tada ir šiandien. Lietuvą, kurią žinau 25 metus nuo Sąjūdžio gimimo.

Šiomis dienomis mintys veja viena kitą, apibendrinu tai, apie ką ne kartą rašiau savo straipsniuose pastaraisiais metais, kai sąmoningai pasirinkau visuomenininko, o ne politiko kelią. Dabar norisi nuo visko atsitraukti, dar kartą gerai pamąstyti.

Siūlau ir kitiems Lietuvos žmonėms nevengti išsakyti to, kas skauda, atlikti savo išpažintį brangiems žmonėms, nes be viso to joks žmogus nėra pajėgus atlaikyti likimo smūgių ir rasti savo gyvenimo džiaugsmo. O tiems, kurie jaučia gyvenimo džiaugsmą, linkiu suprasti kitus, tuos, kuriems yra sunku. Man dabar to jau nereikia. Blogiausia jau praeityje. Bet neabejoju, kad žmonių, kuriems dabar reikia jūsų žmogiško požiūrio, yra daug. Galbūt jie yra netoli jūsų...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"