TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kiek gimimo dienų gali turėti valstybė?

2016 02 16 6:00

Šiais metais, artėjant vasario 16-ajai: Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, sklido daug raginimų šią dieną švęsti linksmai, kviečiant suvokti, kad tai yra tarsi mūsų valstybės gimimo diena. Bet, ar negirdime panašių kalbų, artėjant kovo 11-ajai ir liepos 6-ajai?

Mūsų Lietuva iki šiol plaukioja tarsi rūke, taip ir negalėdama apsispręsti, kuri diena turėtų būti laikoma valstybės gimtadieniu ar šiaip svarbiausia diena. Neapibrėžus to valstybės mastu, ir piliečiai kiekvienas sau yra palikti spręsti šią dilemą, ir mokyklos, kur auga nauja karta, ir valstybės institucijos, įskaitant mūsų ambasadas užsienyje.

Tokios dilemos neturėjo Lietuva, atkurta vasario 16-ąją. Apie liepos 6-ąją, kaip tikslią Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, niekas dar nežinojo. Ją istorikai apskaičiavo 1991 m. Ryšį su viduramžių Lietuvos valstybe tada nustatė rugsėjo 8-oji – Vytauto karūnavimo diena, tačiau, aišku, ši diena nebuvo laikoma valstybės gimimo diena.

Jokia pasaulio valstybė, turinti garbingą daugelio šimtmečių, tūkstantmečių istoriją, negali nustatyti savo gimimo dienos. Tai gali padaryti tik, pavyzdžiui, JAV, atsiradusi Naujaisiais amžiais. Bet, kas gali pasakyti, kada gimė Kinija, Persija, Egiptas, Indija, Graikija? Kurią dieną laikyti Prancūzijos ar Vokietijos gimimo diena? Todėl kiekviena šalis pasirenka svarbiausią datą iš modernios istorijos, kuri tampa Nacionaline diena.

Valstybės dienų ir švenčių gali būti ne viena. Pavyzdžiui, Graikijoje jos yra dvi: kovo 25-oji, pažymint dieną, kai 1821 m. buvo paskelbta Nepriklausomybės deklaracija, išsilaisvinant iš turkų jungo, ir spalio 28 d., skirta atminti 1940 m. pasipriešinimui prieš fašistinę Italiją. Vis dėlto, Nepriklausomybės diena yra viena: kovo 25-oji.

O Graikija juk kildina save iš antikinių laikų. Netrūksta kritikų, kurie teigia, kad senoji Graikija ir šalis gimusi po 1821 m., yra ne tas pats, bet graikai nekreipia į tai dėmesio. Ir mes, ypač mūsų istorikai, neturėtų aiškinti, kad Lietuva po vasario 16-osios Akto nėra aiški tąsa viduramžių Lietuvos. Kiekvienai valstybei, juo labiau gyvenančiai neramioje geopolitinėje aplinkoje, svarbios yra jos istorinės šaknys ir jų suvokimas.

Tai, kad prieš tūkstantį metų Lietuva buvo paminėta Kvedlinburgo analuose, ar, kad 1253 m. po Mindaugo karūnavimo Lietuva buvo pripažinta oficialiai, kaip valstybė yra labai svarbu žinoti. Bet tai, vis dėlto, nėra mūsų valstybės gimimo diena.

Lygiai taip pat su visa pagarba tam, kas padaryta 1990 m. kovo 11-ąją, tai nėra mūsų valstybės gimtadienis. Bet panašus svarbiausių valstybės švenčių įvardinimas kelia klausimus, kaip vertinti kiekvieną jų. Vasario 16-oji vadinama kalendoriuje Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Kovo 11-oji – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena.

Fašistinė ir sovietų okupacija, kuri prasidėjo Europoje 1938–1940 m., turėjo nemažai panašumų, bet ir keletą esminių skirtumų. Vienas iš jų buvo tos okupacijos trukmė. Iki šiol to negali suprasti daugelis žmonių , gyvenančių Rusijoje, o neretai ir Vakarų Europoje, kad mums tai, kas jiems truko, kaip košmaras keletą metų, nesibaigė, kaip okupacija, o peraugo į naują, sovietų okupaciją, ir tęsėsi dar penkis dešimtmečius.

Išvaduotos iš nacių okupacijos Baltijos šalys negalėjo atkurti savo valstybingumo. Kai kurios Europos valstybės tą išvadavimo dieną švenčia, kaip valstybinę šventę. Jeigu Raudonoji armija, privertusi palikti Lietuvą vokiečių fašistus, būtų ir pati pasitraukusi, netrukdydama atkurti valstybę be svetimųjų jungo, tai būtų ir mums išvadavimas. Bet to neatsitiko. Todėl išsivadavimu iš okupacijos Lietuvai tapo kovo 11-oji.

Bet kuri okupacija dažnai nereiškia valstybės gyvybės siūlo nutraukimo. Ir tokiu metu valstybės institucijos ar jos įgalioti asmenys veikia už šalies ribų. Jeigu pritaikytume analogiją tarp žmogaus ir valstybės, tai tokiu atveju šalis yra patekusi tarsi į komos būseną. Tam tikros jos funkcijos yra sunaikintos, bet dalis, kad ir labai maža, veikia.

Kai žmogus pabunda iš komos ir ima vėl gyventi pilnavertį gyvenimą, mes sakome, kad jis yra tarsi iš naujo gimęs. Tokių žmonių neretai yra klausiama: kada tu šventi savo gimimo dieną. Atsakymas dažnai būna tas pats: vis dėlto, tą dieną, kai gimiau.

Todėl man mūsų valstybės gimimo diena yra vasario 16-oji. Kitos dvi dienos: liepos 6-oji ir kovo 11-oji irgi yra svarbios, kaip valstybės šventės. Aiškiai suvokiu šių dienų Lietuvos tęstinumą su viduramžių valstybe, bet jos gimimo datos nenustatysi.

Įdomu tai, kad įvedę žodžius „Nacionalinė Lietuvos diena“ anglų kalba internete rasime, kad tai ir yra vasario 16-oji. Įvedus šiuos žodžius lietuvių kalba, matome visas valstybės šventes. Tarsi pati Lietuva visas jas ir vadintų savo Nacionaline diena.

O praėjusiais metais Milane EXPO parodoje liepos 15-oji pažymėta, kaip Nacionalinė Lietuvos diena. Tą dieną lankėsi ten prezidentė ir nutarta taip paminėti. Jei valstybės mastu apsispręstume kuri diena yra Nacionalinė, ir panašių kuriozų, matyt, nekiltų, ir žmonės lengviau suvoktų, kodėl vasario 16-ąją turėtume švęsti, kaip gimimo dieną.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"