TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kiek iš tikrųjų kainuoja fejerverkų grožis?

2014 01 08 12:00

Tik keletas eilučių iš Policijos departamento pranešimo: šventiniu laikotarpiu – nuo 2013-ųjų gruodžio 1 dienos iki 2014-ųjų sausio 6 dienos dėl neatsargaus elgesio su pirotechnika susižalojo 31 žmogus. Tarp jų – 10 nepilnamečių, 7 iš jų – jaunesni nei 12 metų. 13 sužalotos rankos, 12 – akys, 6 – kitos kūno dalys. 11 sužalotųjų gydyta ligoninėse. 

Beveik neabejotina, jog bent pusei šių nukentėjusiųjų vizitai į gydymo įstaigas užsitęs, juos dar teks pakartotinai operuoti, lyginti ne tik kūno sąaugas ir randus, bet ir psichoemocines traumas, nes šios naujametės nakties įspūdžių paveiktas ne vienas nukentėjęs mažametis dar ilgą laiką klykdamas vidurnaktį šoks iš patalo, sukeldamas ant kojų visą šeimą, kaip kūdikystėje šlapinsis į lovą arba pradės mikčioti.

Nors žiemos per šias šventes taip ir nesulaukėme, tačiau „žieminių“ traumų šventiniu laikotarpiu – kiek tik nori. Audringai šventė visi – ne tik jauni ir stiprūs, bet ir ne tokie greiti bei nejudrūs, gerokai sustingusiais sąnariais, kuriems tikrai pakaktų poros šventinio šampano gurkšnių, o didesnio alkoholio kiekio vertėtų vengti. Deja, didžioji dalis iš kelių šimtų šventinės paros traumatologijos, pirmosios medicinos pagalbos skyrių pacientų buvo neblaivūs.

Kažkodėl vieningai bandome apsimesti, jog kai kalbame apie sveikatą, skaičiuoti pinigus nepadoru. O kodėl? Gal imkime kada nors ir paskaičiuokime, kiek kainuoja tokių „šventiškai“ nukentėjusių gydymas, reabilitacija, o kai kurių – netgi viso gyvenimo neįgalumas valstybei, tai yra, mums visiems – mokesčių mokėtojams?

Dar pridėkime, jog dėl pirotechnikos šventinę naktį Lietuvoje kilo bet aštuoni gaisrai. Daugiabučio namo kieme linksmai šventusi jaunų žmonių kompanija neatsargiai leido petardas, kurių viena pataikė į rūsio langelį, pramušė ir uždegė viduje buvusius sendaikčius. Per gaisrą išdegė viduje buvę daiktai, aprūko sandėliuko sienos. Situacija, kuri gali pasikartoti beveik kiekviename „miegamojo“ rajono kieme. Rūsyje sudegę sendaikčiai - gal ir neypatingi nuostoliai, tačiau ar būtumėte patenkinti, jeigu tai būtų jūsų sandėliukas? Be abejo, nei įsilinksminusiai kompanijai, nei viešosios tvarkos sergėtojams neparūpo tokios „smulkmenos“ kaip stresas, kurį patyrė visi namo gyventojai, netgi ir senučiukai, ir taip negalėję ilsėtis dėl šventinės nakties triukšmo (tiek to, nelabai kuo užsiima, pasnaus dieną...), ir jaunos šeimos su jautriais mažyliais, užmigdytais su mamos delnais ant ausyčių, kad nekrūpčiotų nuo fejerverkų trenksmo. Tiek jau to, nekalbėkime apie augintinius, besislepiančius tamsiausiame namų kampelyje... Pasak vieno valdininko: „Šventinė naktis viena tokia metuose - grožėkimės!” Tik kad tokių naktų, kai mieste jautiesi tarsi mūšio lauke – ne viena. Juk griausmingų švenčių laikotarpis pas mus beveik sutampa su kalėdinės prekybos laikotarpiu.

Fejerverkų šviesą papildė ir ne vienas lengvasis automobilis. Pasak liudininkų, viename Kauno kieme atskriejusi petarda išdaužė mašinos galinį langą ir uždegė saloną. Per gaisrą išdegė mašinos salonas, apdegė kėbulas. Nieko nepasakysi, „pradžiugino“ šventė automobilio šeimininką, kuris, galbūt, planavo aplankyti gimines ar išvažiuoti su vaikais į užmiestį? Ir nesvarbu, kad automobilis, tikriausiai, buvo draustas. Vis tiek tai susiję su nemenkais laiko ir neplanuotų lėšų nuostoliais. Juo labiau, kad kaltininkas, kurio petarda įskriejo į automobilio saloną, vargu, ar bus identifikuotas ir ar atlygins nuostolius. Juk jis tyčia nesitaikė... Užtat darbo turi didelis būrys žmonių: įvykį tiriančių, sprendimus priimančių, automobilius taisančių ir t.t. Tik kokią pridedamąją vertę tas jų „judėjimas“ sukuria? Nes juk niekas veltui nedirba.

Didžiųjų Lietuvos miestų valdininkai, atsakingi už viešąją tvarką, neturi bendros nuomonės, ką daryti, kad miestų aikštės ir kiemai per šventes nevirstų mūšio lauku, kurio dalyviai – ir neblaivūs drąsą demonstruojantys vyrai, ir spalvomis nušvitusiu dangum besigėrintys vaikai. Nepeiktina nuomonė: neatimkime iš žmonių šventės. Tačiau ką daryti, kai vienų laisvė ir teisė švęsti pažeidžia kitų teises į saugumą ir ramybę? Šventės – ne išimtis.

Pirotechnikos priemonių, keliančių pavojų sveikatai, galima įsigyti visur – ir didžiuosiuose prekybos centruose specialiai įrengtose prekybos vietose, ir internetu. Kodėl tarp nukentėjusių tiek daug nepilnamečių? Ar ne dėl to, kad pirotechnika – pigesnė ir brangesnė – kainuojanti nuo keleto iki beveik 500 litų – laisvai ir neribotai prieinama internete? Ir ne vien per didžiąsias metų šventes, o visą laiką – beje, šiuo metu netgi su didžiulėmis nuolaidomis. Šaudykit į sveikatą!

Niekas negali uždrausti žmonėms džiaugtis taip, kaip jie išmano. Todėl neskaičiuokime į dangų petardomis paleistų pinigų. Nors ir juos būtų galima kur kas prasmingiau išleisti. Laikas išmokti skaičiuoti mokesčių mokėtojų pinigus, kuriuos tenka pakloti gydant tuos, kurie susižalojo dėl „saviraiškos“ malonumo, neblaivūs, gelbstint tuos, kurie paprastai (kol kas ne šiais bežiemiais metais, bet beveik kiekvieną žiemą) dėl savo nevaldomo polinkio įrodyti, kad žuvis, vis dėlto, kvailesnė už žveją, tupi ant ledo tol, kol būna nunešti į jūrą, arba užsispyrusiai tvirtinančius, jog niekur, kol gyvi, iš savo kasmet Nemuno užliejamuose plotuose pastatytų namelių nesijudinsią, gelbėtojai amfibijomis jiems ir jų gyvuliukams maisto teatplukdo... O kiek mokesčių mokėtojams kainuoja tų amfibijų degalai, kiek kainuoja pakelti į orą malūnsparnį? Kam tai rūpi? Ar vis dar neverta paskaičiuoti ir tikrosios gelbėtojų, beje, neretai rizikuojančių ir savo gyvybe, darbo kainos? Ar ilgai dar apsimesime, jog gyvename tokioje turtingoje valstybėje, kuriai nieko nereiškia mokėti didžiausiąją kainą už beprasmius, abejotinus malonumus?

O gal, pradėdami metus, įsiklausykime į patarimus tų, kurie ragina gyvenimo pokyčius pradėti nuo asmeninio ir pilietinio mąstymo pokyčių. Tam nereikia nei aukštosios matematikos, nei ekonomikos, pakaktų paprasčiausios aritmetikos. Gal tuomet ateitų ir protingų valstybinių sprendimų metas...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"