TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kiek Vyriausybė tiki ūkio atsigavimu?

2010 02 15 0:00

Kokį skirtumą sudaro metai! Pernai šiuo metu ministras pirmininkas Andrius Kubilius juodžiausiomis spalvomis vaizdavo Lietuvos ūkio padėtį, nematė jokių prošvaisčių. Jam buvo priekaištaujama, kad savo niūriomis prognozėmis pakerta žmonių ir verslo pasitikėjimą, tad dar labiau blogina padėtį.

Dabar premjeras gyvena pavasarinėmis nuotaikomis. Jis pabrėžia, kad ūkis pradeda atsigauti ir kad Lietuvos ūkio politiką teigiamai įvertino Tarptautinis valiutos fondas bei Europos Komisija. Premjero nuomone, visa pasaulio ekonomika pasuks Lietuvos keliu, t. y. kels mokesčius ir mažins išlaidas. Nepopuliarūs Vyriausybės sprendimai pamokė, kaip valdyti krašto finansus, tad galima tikėtis, jog Lietuva 2014 metais pateks į euro zoną.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė, taip pat nusiteikusi optimistiškai, mano, kad durys į euro zoną gali atsiverti 2014 metais. Ji numato, kad šiemet krašto ūkis augs 1,6 proc., nors rudenį dar buvo prognozuojamas 4,3 proc. nuosmukis. I.Šimonytė viliasi, jog šiemet nereikės peržiūrėti biudžeto ir dar smarkiau karpyti išlaidų. Pasitenkinimo gaida pastebima ir reiškiant kitas pastabas. Tai, kad Lietuva teisingai elgėsi didindama pridėtinės vertės mokestį (PVM), rodo Suomijos ketinimas liepą padidinti savo PVM tarifą.

Selektyviai ieškant, lengva rasti savo politiką patvirtinančių ir pateisinančių pavyzdžių. Nurodžiusi, kad Lietuvos ūkio augimo variklis yra eksportas, I.Šimonytė priminė, jog Lietuvos ūko atsigavimas didele dalimi priklauso nuo kitose šalyse taikomų ūkio skatinimo priemonių. Taigi Lietuvos ūkį gelbėjo valstybės, kurių ūkio politika radikaliai skyrėsi nuo Lietuvos. Nežinia, į kokią duobę pasaulio ūkis būtų įklimpęs, jei Lietuvos pavyzdžiu didžiosios valstybės būtų nutarusios didinti mokesčius ir mažinti išlaidas. Suomija gal didins PVM, bet neįmanoma įsivaizduoti, kad ji apsieitų be progresinių mokesčių, kaip daro Lietuva.

Nepavydėtina Vyriausybės padėtis - kad ir ką ji darytų, bus blogai. Vieni kritikuoja, kad perdėm atvirai kalbama apie ūkio negalavimus, kiti piktinasi dėl perdėto optimizmo. Kartais net tas pats žmogus.

Gal per anksti skelbti ūkio pavasarį. Tiesa, bankai ir finansų analitikai taip pat pranašauja ūkio atsigavimą. Bet jų prognozės, kaip ir burtininkių, dažnai klaidingos, mažai ką reiškia ir yra greit užmirštamos.

Išskyrus Rytų Aziją, pasaulio ūkis vangiai atsigauna, Europos Sąjungos (ES) šalys bene lėčiausiai. Pastarąjį 2009 metų ketvirtį Vokietijos ūkis iš viso neaugo, o visa euro zona augo tik 0,1 procento. Galimybė, kad ES ūkio pakilimas išsikvėps, o regionas išgyvens naują, nors ir nedidelę recesiją, nėra tik teorinė. Naujas nuosmukis pakirstų Lietuvos eksportą ir ūkio atsigavimą.

Net jei ūkis augtų 1,6 proc., kaip numatyta, paprasti žmonės nepajus to augimo. Nedarbas dar kurį laiką didės, pensijos bus mažinamos, atlyginimai nedidės, šoktelės kainos, ypač dėl elektros ir šildymo. Šįmet, gal ir kitais metais, daugelis žmonių gyvens blogiau, o dėl įgimto pesimizmo padėtį vertins dar niūriau. Jie gali laikyti kalbas apie ūkio atsigavimą pasityčiojimu. Bet, kaip jau minėjau, Vyriausybė gaus pylos, kad ir ką ji sakytų arba jei nutartų visiškai tylėti.

Vis dėlto sunku suderinti Vyriausybės optimizmą su tuo, kad visai neseniai Lietuva tarptautinėse rinkose pasiskolino 2 mlrd. JAV dolerių (maždaug 4,94 mlrd. litų) obligacijų emisiją su 7,625 proc. metinėmis palūkanomis. Aukštos palūkanų normos dabar neišvengiamos. Bet nesuprantu, kodėl pasirinkta tokia ilga obligacijų trukmė.

Dabartinė Lietuvos finansinė padėtis yra labai nepalanki. Pernai biudžeto deficitas siekė 9 proc., šįmet bus panašus, ir didelės paskolos yra būtinos siekiant išvengti bankroto.

Jei Vyriausybės prognozės išsipildys, 2015 metais ekonominė konjunktūra bus kita. Tada Lietuvos biudžeto deficitas bus apie 3,0 proc., o Lietuva jau bus euro zonos narė. Ji bus laimėjusi tarptautinių rinkų pasitikėjimą, įrodžiusi savo fiskalinę drausmę bei gebėjimą įveikti milžinišką finansų krizę. Buvimas euro zonoje reikštų, kad galingiausios Vakarų Europos šalys bus labiau įpareigotos laiduoti Lietuvos finansinį stabilumą.

Tokiomis aplinkybėmis 2015 metais Lietuva lyg turėtų pajėgti parduoti obligacijas už 4 ar 5 proc. metines palūkanas, tai yra perpus mažiau negu dabar. Tad kodėl Vyriausybė nenutarė dabar parduoti penkerių metų obligacijas, o joms subrendus 2015 metais rengti naują obligacijų emisiją gerokai mažesniais tarifais?

Nurodoma, kad šiuo metu euro zonos narė Graikija turi mokėti aukštesnes palūkanų normas negu Lietuva, tad esą nėra garantijų, kad 2015 metais Lietuva galės skolintis pigiau. Bet Graikijos atvejis yra ypatingas. Jos biudžeto deficitas viršija 12 proc. ir rinkos nuogąstauja, kad ji neturi politinės valios pažaboti biudžeto deficitą. Pagal Vyriausybės scenarijų 2015 metais Lietuva jau bus įrodžiusi savo gebėjimą vykdyti atsakingą finansų politiką, tad ir laimėjusi rinkų pasitikėjimą.

Gal viliamasi, kad euras stiprės dolerio atžvilgiu, tad ilgainiui reikės mažiau mokėti. Bet valiutų rinkos yra neprognozuojamos, o šiuo metu euro perspektyvos nėra džiuginančios. Gal nuogąstaujama, kad išsivysčiusios šalys negebės pažaboti infliacijos, gal net sąmoningai skatins ją, siekdamos šitaip mažinti savo skolas. Tai nebūtų pirmas toks atvejis. Siautėjant infliacijai 7,625 proc. palūkanų tarifas būtų visiškai pakenčiamas.

O gal Vyriausybė nelabai tiki savo prognozėmis. Taip būta anksčiau. Valdžia nuolat tvirtino, kad litas niekada nebus devalvuotas. Kaip nurodė prof. Vytautas Daujotis, tuo tikinti Vyriausybė turėjo raginti studentus imti paskolas eurais, o ne litais. Užuot įsipareigojusi iš savo biudžeto bankams mokėti tą dalį palūkanų, kuri litais viršijo studentams žadėtą 5 proc. tarifą, Vyriausybė turėjo nutarti bankams (ir studentams) kompensuoti tik lito nuvertėjimo atveju. Nesant devalvacijos valstybė neturėtų bankams mokėti nė cento kompensacijos. O jei ir būtų devalvacija, valstybės išlaidos vis tiek būtų mažesnės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"