TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kiekvieno jauno žmogaus sėkmė – visos Lietuvos sėkmė

2013 06 07 6:00

Šių metų sausio 28-oji daugumai Europos ir pasaulio gyventojų nebuvo išskirtinė diena. Pirmadienis, darbo savaitės pradžia su visomis jai būdingomis emocijomis, rūpesčiais ir darbais.

Vis dėlto neabejoju, kad Žemaičių Naumiesčio gimnazijos moksleivei Giedrei Pupšytei tai buvo viena nuostabiausių gyvenimo dienų, o jos anglų kalbos mokytojai Danguolei Naujokienei – diena, kuri vainikuoja nelengvą mokytojo darbą. Tą dieną Giedrė buvo oficialiai paskelbta kasmečio Europos Komisijos konkurso „Jaunieji vertėjai“, skirto vidurinių mokyklų moksleiviams, laureate. Vienintelė iš Lietuvos ir viena iš 27 laureatų visoje Europos Sąjungoje.

Arba kiti pavyzdžiai. Pernai devyniolikmetis Vilniaus licėjaus abiturientas Motiejus Valiūnas Brazilijoje vykusioje tarptautinėje astrofizikos ir astronomijos olimpiadoje tapo absoliučiu nugalėtoju. Šį pavasarį iš Liuksemburge vykusios tarptautinės biologijos olimpiados šešiolikmečiai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių mokyklų į Lietuvą parvežė sidabro medalius.

Tokie konkursai, olimpiados ir laimėjimai – puiki proga jauniems žmonėms susimąstyti apie būsimą profesiją ir darbą, kurio dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis jaunimui surasti nelengva. Tokių jaunų žmonių – smalsių, darbščių, gal būsimų vertėjų, garsių rašytojų, mokslininkų, gabių vadovų – Lietuvoje šimtai ir tūkstančiai. Kiekvieno jauno žmogaus sėkmė – ne tik jo, tėvelių, mokytojų, mokyklos, miestelio, kuriame gyvena vos vienas kitas tūkstantis gyventojų, ar miesto sėkmė. Tai ir visos Lietuvos sėkmė bei žinia, teikianti vilties, kad mūsų valstybė ateityje turi galimybių stiprėti.

Mokyklose taip pat su viltimi nuaidėjo paskutiniai skambučiai, prasidėjo egzaminai. Dar prieš keletą metų buvo liūdna girdėti, bet jau nebestebino entuziastingi baigiančiųjų mokyklas atsakymai: „Ką veiksime baigę mokyklą? Tai kad beveik visa mūsų klasė išvyksta dirbti į Airiją, Angliją. Į Norvegiją.“

Tokį laisvą darbo jėgos judėjimą ir šiandien skatina vis dar grėsmingas jaunimo nedarbas Lietuvoje (daugiau kaip 25 proc.). Vis dėlto entuziazmą laisvai judėti mažina vis prastėjanti jaunimo padėtis daugelyje Europos valstybių. Graikijoje ir Ispanijoje jaunimo nedarbas yra didesnis nei 50 proc., šiose šalyse kas antras jaunas žmogus (iki 25 metų) neturi darbo daugiau nei metus. Italijoje, Kipre, Portugalijoje, Airijoje, Slovakijoje jaunimo nedarbas didesnis kaip 30 procentų.

Europos Sąjungoje bendras nedarbo lygis pakilo į rekordines 12 proc. aukštumas. Didžiausias yra Ispanijoje (26,3 proc.), Portugalijoje (17,5 proc.), mažiausias – Austrijoje (4,8 proc.), Vokietijoje (5,4 proc.), Liuksemburge (5,5 proc.).

Kokių valdžios sprendimų artimiausiu metu gali tikėtis Europos Sąjungos jaunimas? Prieš metus Europos Komisija parengė „Jaunimo garantijų“ rekomendacijas. Iš esmės dėl jų jau priimtas politinis sutarimas, rekomendacijoms pritaria ir Europos Parlamentas, ir Taryba. Nuo 2014 metų jaunuoliams (iki 25 metų), kurie yra registruoti darbo biržoje, valstybės narės turi užtikrinti galimybes įsidarbinti, tęsti mokslus, atlikti gamybinę praktiką ar stažuotę per keturis mėnesius po mokyklos baigimo ar netekus darbo. Taip pat nurodoma imtis priemonių, kaip į darbo rinką įtraukti jaunimą, neregistruotą darbo biržoje.

Europos Vadovų Taryba yra nusprendusi šioms priemonėms įgyvendinti 2014-2020 metais skirti 6 mlrd. eurų. Ši suma, įvertinant problemos svarbą, gali būti ir padidinta. Dabar svarbiausia, kad Lietuva (kaip ir kitos valstybės narės) kuo skubiau parengtų nacionalines užimtumo strategijas, kurios suteiktų jaunimui numatytas garantijas, apsaugotų jaunimą nuo ilgalaikio nedarbo.

Šios priemonės reikalingos ir būtinos, tačiau tai tėra kova su pasekmėmis. Priežastys, kurios gali pakeisti situaciją darbo rinkoje iš esmės – investicijų į smulkųjį ir vidutinį verslą skatinimas, konkurencingumo ir papildomų gamybinių pajėgumų didinimas, savų rinkų apsauga.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"