TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kieno interesams atstovauja KT?

2010 09 14 0:00

Prieš savaitę Konstitucinis Teismas (KT) Seimo narių grupės prašymu nagrinėjo, ar prezidento Valdo Adamkaus 2002 metų birželio 14 dienos dekretas, kuriuo jis apdovanojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi Rusijos Federacijos pilietį Vladimirą Jakuniną, atitinka Konstituciją.

KT pareiškė, kad dekretas neatitiko tuo metu galiojusio Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo, nes toks ordinas nebuvo numatytas, o Seimo 2002 metų birželio 18-ąją priimtas Valstybės apdovanojimų įstatymas, kuriame yra įtvirtintas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius, galėjo būti taikomas tik nuo 2003 metų sausio 24 dienos, t. y. jau po prezidento dekreto išleidimo. Kodėl tiek triukšmo sukelta šiuo atveju, kai Lietuvoje valstybės ordinai prezidentų dalyti dosniai? Ir dar triukšmas dėl užsienio piliečio?

Pats V.Jakuninas - vienas įtakingiausių Rusijos žmonių: žvalgybos generolas, karjerą pradėjęs Sovietų Sąjungos valstybės saugumo komiteto Pirmojoje vyriausiojoje (užsienio žvalgybos) valdyboje, artimiausios Rusijos premjero Vladimiro Putino aplinkos žmogus, Rusijos nacionalinės šlovės centro ir Šv. Andrejaus fondo, finansuojančių Rusijos stačiatikių bažnyčios projektus, globos tarybos pirmininkas, aktyvus stačiatikių bendruomenės narys, "Rusijos geležinkelių" prezidentas. V.Jakunino vadovaujama bendrovė - viena didžiausių Rusijos kompanijų: jos įstatinis kapitalas siekia 52 mlrd. JAV dolerių, apyvarta - 40 mlrd. JAV dolerių, pelnas - 3 mlrd. JAV dolerių. "Rusijos geležinkeliai" yra antri pasaulyje pagal savo infrastruktūros tinklą (85 500 kilometrų geležinkelio vėžių), bendrovėje dirba daugiau kaip milijonas darbuotojų. Ši statistika rodo, kokią reikšmę Rusijos ekonomikai turi "Rusijos geležinkeliai" ir kokią įtaką valstybėje turi pats V.Jakuninas vien kaip šios bendrovės vadovas. Kaip Rusiją valdančio elito narys ir saugumo generolas V.Jakuninas globoja dujų tarpininkės į Lietuvą "Dujotekanos" viceprezidentą, KGB karininką Piotrą Vojeiką, su kuriuo kartu tarnavo sovietų užsienio žvalgyboje, ir jo (drauge, matyt, ir savo) verslą. Dėl P.Vojeikos ir jo samdinių kišimosi į Lietuvos vidaus politiką kilo Valstybės saugumo departamento (VSD) skandalai. VSD dirbo ir tebedirba daugybė "Dujotekanai" talkinusių asmenų (Arvydas Pocius, Dainius Dabašinskas, Darius Jurgelevičius, Romualdas Vaišnoras, Rytis Muraška, Linas Jurgelaitis, Aidis Mieželis, Egidijus Storpirštis, Mindaugas Svirskas). Jų esama ir Specialiųjų tyrimų tarnyboje, ir kitose Lietuvos valdžios institucijose.

Seimo narių kreipimasis į KT atsirado VSD vadovybės veiklos parlamentinio tyrimo metu. Tačiau P.Vojeikos ir jo partnerio Rimando Stonio veikla Lietuvoje yra mūsų valstybės ir jos institucijų problema, o ne V.Jakunino. Net "Dujotekana", kaip dujų tiekėja, nebūtų problema, jei iš verslo įmonės ji nebūtų dabartinių vadovų verčiama politikos įrankiu. Kreipimosi aplinkybės turi ir dar vieną aspektą. Jis atsirado pačiame VSD skandalo įkarštyje. "Valstybininkais" pasivadinusiai grupei, kuri rėmė P.Vojeikos interesus, gyvybiškai svarbu buvo išlaikyti tuometį prezidentą V.Adamkų savo fronto pusėje. Neryžtingas ir priklausomas prezidentas galėjo daryti kompromisus ir paaukoti kai kuriuos jų atstovus aukštuosiuose postuose. O to niekaip negalima buvo leisti. Tada, politiniam radikalui Sauliui Pečeliūnui padedant, buvo iškeltas V.Jakunino ordino ir prezidento dekreto konstitucingumo klausimas. Visa tai (Seimo nario susirašinėjimas su Prezidento kanceliarija, kreipimosi į KT projekto rengimas) organizavo tuomečio krašto apsaugos ministro Juozo Oleko patarėjas teisės klausimais Dainius Žalimas. Tai vienas iš tų "karjeros" konservatorių, kurie kalba skambiomis patriotinėmis frazėmis, tačiau geriausiai jaučiasi socialdemokratų aplinkoje. Ne veltui D.Žalimas, bene vienintelis valstybės tarnyboje, buvo politinis patarėjas tiek konservatorių Česlovo Stankevičiaus, Rasos Juknevičienės (nors neslepia atviro priešiškumo premjerui Andriui Kubiliui ir pačiai ministrei), tiek socialdemokratų Lino Linkevičiaus, Gedimino Kirkilo, J.Oleko politinėse komandose. Tai vienas tų, kurie triukšmingai kovoja už Čečėnijos nepriklausomybę, tačiau tyli, kai VSD pareigūnai bendrose operacijose su Rusijos federaline saugumo tarnyba traiško tuos pačius čečėnus ar jų rėmėjus Lietuvoje. Tyli, kai net užsienio žmogaus teisių gynėjai sukėlė triukšmą dėl VSD susidorojimo su čečėnais Gatajevais, kai sovietmečio disidentai stojo ginti tų pačių saugumiečių provokacijų aukos Eglės Kusaitės. Profesionalus teisininkas tyli, nes gerbia jėgą. D.Žalimas klusniai įsiklausydavo į tuomečio KT pirmininko Egidijaus Kūrio nuomonę, vykdė jo nurodymus. Prezidentas V.Adamkus visą laiką buvo gąsdinamas sąmokslininkų neva jam rengiama apkalta, jis izoliuojamas nuo informacijos ir taip puikiai juo manipuliuojama. Kai D.Žalimo surašytas, o S.Pečeliūno ir kitų Seimo narių pasirašytas skundas gulė ant KT pirmininko E.Kūrio stalo, V.Jakunino apdovanojimo byla tapo dar vienu efektyviu prezidento kontrolės įrankiu. Teisininkui buvo atsidėkota. Jo sutuoktinė Skirgailė Žalimienė, nors neturėdama jokios teisėjo patirties ir stokodama kompetencijos, buvo paskirta tiesiai į pačias teisminės valdžios viršūnes - Vyriausiojo administracinio teismo teisėja, iki jai sukaks 65 metai. Dar vienas pasityčiojimas iš prezidento V.Adamkaus - būtent jis ir pasirašė dekretą, skiriantį S.Žalimienę. Čia savo namų darbus gerai atliko kita E.Kūrio statytinė - tuometinė prezidento patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė. Taip pat S.Žalimienės draugė. Pačiam D.Žalimui pažadama jį paskirti KT teisėju. Nieko nemokamo pasaulyje nėra, net teisėjų mantijas reikia užsidirbti! Niekam nebuvo paslaptis, kas yra intelektu nepasižyminčio S.Pečeliūno teksto autorius. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų iniciatyva ši informacija net buvo paskelbta spaudoje ir televizijose. Tai puikiausiai žinojo tiek VSD, tiek prezidento patarėjai. Juk nebūtų logiška prezidentui proteguoti teisininkus, kurie jam kasa duobę. Bet prezidentas neturėjo pasirinkimo, nes tokia buvo jį kontroliavusios grupuotės valia. Ir dabar V.Jakunino ordino tema sulaukė dėmesio tik iš "valstybininkų" ruporo - Audriaus Matonio vadovaujamos Lietuvos televizijos Naujienų tarnybos laidų.

Prezidentas V.Jakuniną apdovanojo kaip Lietuvos ir Rusijos dvišalių santykių rėmėją. Ir tai buvo protingas žingsnis, vertinant jį tuometės užsienio politikos kontekste. Lietuva turi turėti ryšių su įtakingais Rusijos politikos ir verslo bendruomenių nariais. Tai buvo ypač svarbu tada, kai Lietuva stojo į Europos Sąjungą ir NATO, kai Vakarų Europa primygtinai norėjo, kad naujosios narės ir organizacijų plėtra kuo mažiau erzintų Rusiją. Argumentas, kad V.Jakuninas dirbo KGB, šiuo atveju netinka. Tai užsienio pilietis, savo šalies specialiosios tarnybos aukščiausio rango karininkas. Jei, tarkime, prezidentas apdovanotų P.Vojeiką, Lietuvos pilietį ir KGB karininką, tai jau būtų kas kita. Tarkime, Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas už nuopelnus plėtojant lietuvių ir rusų tautų draugystę apdovanojo Maskvos ir Visos Rusijos patriarchą Aleksijų II Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1-ojo laipsnio ordinu. Nėra paslaptis, kad dabar jau miręs stačiatikių patriarchas buvo KGB agentas. Bet tai jų, o ne mūsų reikalas. Mes žinome, kokia yra Rusija. Žinome ir tai, kad būtent KGB elitas dabar yra aukščiausi Rusijos valstybės politikai ir stambiausio verslo savininkai ar vadovai. Bet mes neišvengiamai turime dirbti su Rusija ir jos vadovais. Tuo metu dabartinis sprendimas atimti V.Jakunino ordiną yra kenkiantis Lietuvai ir jos interesams. Mums priešiškos jėgos Rusijoje turi dar vieną argumentą, kad su tais lietuviais neįmanoma dirbti, jie neprognozuojami ir neracionalūs. Be to, tai labai nesolidu. Apdovanoti užsienio pilietį, o praėjus keletui metų jau reikalauti apdovanojimą grąžinti, nepaaiškėjus jokioms rimtesnėms naujoms aplinkybėms. Tai nėra kova už Lietuvos interesus. Jei jau ši ordino istorija tikrai būtų nukreipta prieš KGB ar, tarkime, prieš Rusijos politiką, juk būtume sulaukę bent KT teisėjos, deleguotos į KT to paties V.Adamkaus, Tomos Birmontienės atskirosios nuomonės. Nejaugi NKVD karo nusikaltimus ir Lietuvos okupaciją šlovinusi teisininkė būtų tylėjusi, jei tai kenktų Rusijos interesams? O jei tyli, tai, matyt, kenkia kaip tik ne Rusijai.

Ir dar. Tuo pačiu dekretu, tą pačią dieną, vadovaudamasis tais pačiais teisės aktais, tais pačiais ordinais prezidentas apdovanojo ir kitus užsienio piliečius. Visą dekretą perskaičius matai platesnį V.Jakunino apdovanojimo kontekstą. Ordinai skirti ir įtakingiems Vakarų politikams ir visuomenės veikėjams. Lietuvai reikėjo draugų ir užtarėjų Rytuose bei Vakaruose. Ką dabar darysime su jų apdovanojimais? Juk KT teigia, kad tai įstatymo taikymo, o ne V.Jakunino asmens problema. Ore pakimba štai šių užsienio piliečių apdovanojimai: buvusio Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministro, aktyvaus Lietuvos ir Lenkijos santykių stiprinimo bei Lietuvos siekio tapti NATO nare rėmėjo Wladyslawo Bartoszewskio, Vokietijos Federacinės Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Ispanijos Karalystėje, aktyvaus Lietuvos siekio tapti NATO ir Europos Sąjungos nare rėmėjo Joachimo Bitterlicho, Danijos užsienio politikos instituto direktoriaus, buvusio Danijos Karalystės nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Lietuvoje Pero Carlseno, ambasadoriaus, Ispanijos Karalystės užsienio reikalų ministerijos Europos užsienio politikos generalinio direktoriaus, aktyvaus Lietuvos ir Ispanijos santykių rėmėjo Ricardo Diez-Hochleitnerio Rodriguezo, Čekijos Respublikos gynybos ministro pirmojo pavaduotojo, buvusio Čekijos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Lietuvoje Štefano Fulės, buvusio Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadoriaus prie NATO ir Vakarų Europos Sąjungos, aktyvaus Lietuvos siekio tapti NATO nare rėmėjo Roberto E.Hunterio, JAV piliečio, profesoriaus daktaro, žymaus kardiologo ir kovotojo už taiką, Nobelio premijos laureato Bernardo Lowno, Vokietijos Federacinės Respublikos Bundestago nario, Vokietijos delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje (PA) vadovo, NATO PA viceprezidento Markuso Meckelo, Austrijos Respublikos piliečio, Europos Tarybos (ET) generalinio sekretoriaus, aktyvaus Lietuvos ir ET santykių rėmėjo Walterio Scwimmerio, Jungtinės Karalystės piliečio, Europos Parlamento (EP) nario, EP ryšių su Lietuva grupės vadovo Garry Titley. Ar bus teisiškai nuoseklus krašto apsaugos ministrės patarėjas D.Žalimas ir dėl šių asmenų nekonstitucinio apdovanojimo taip pat surašys Seimo narių skundą į KT?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"