TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kieno kišenes šildo PVM lengvatos šildymui?

2013 01 29 4:59

Lietuvoje kasmet šildymo sezono pradžios laukiama su vis didesniu nekantrumu. Dažnai susidaro įspūdis, kad tai - kur kas svarbesnis įvykis negu mokslo metų, krepšinio ar serialo "Moterys meluoja geriau" naujojo sezono atidarymas.

Tad užklupus pirmosioms rudens šalnoms viešojoje erdvėje užverda aštrios diskusijos, kaip išgyventi dar vieną rekordiškai brangų šildymo sezoną. Netrukus kaip iš gausybės rago pasipila įvairiausių siūlymų, kaip būtų galima sumažinti šildymo kainas, tačiau ir vėl susivokus, kad slides reikia tepti vasarą, pasirenkamas mažiau pastangų ir laiko reikalaujantis sprendimas - pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata centrinio šildymo paslaugoms. Kitaip tariant, už šildymą mokame ne 21, o tik 9 proc. PVM, todėl šiluma mums kainuoja apie 10 proc. pigiau.

Tvirtinama, kad PVM lengvata šildymui yra labai reikalinga, nes padeda sumažinti šeimos biudžeto išlaidas žiemos laikotarpiu ir leidžia gyventi šilčiau. Be to, juk ir pats žodis "lengvata" suponuoja prielaidą, kad kažkam nuo jos turėtų būti lengviau... Tačiau kodėl turėtume taikyti būtent PVM lengvatą centriniam šildymui? Kodėl vietoj šios lengvatos nesuteikus PVM lengvatos kailiniams? Arba kodėl valstybė negalėtų finansuoti "visuomeninio šildymosi prie laužų centrinėse miesto aikštėse programos"? Galiausiai - kodėl vietoj PVM lengvatos centriniam šildymui nesuteikus PVM lengvatos malkomis besišildantiems gyventojams - juk ar ne kaimo vietovėse Lietuvos žmonių pajamos yra mažiausios ir jiems labiausiai reikia pagalbos? Juk negalima paneigti, kad visi šie trys siūlymai sumažina šeimos išlaidas ir padeda geriau apsisaugoti nuo žiemos šalčių.

Vis dėlto PVM lengvatos centriniam šildymui šalininkai suskubtų kritikuoti visus tris mano siūlymus ir pateiktų štai tokius argumentus. Jie teigtų, kad pirmasis siūlymas nėra socialiai teisingas, nes akivaizdu, jog daugiausia naudos iš PVM lengvatos kailiniams gautų pasiturintys šalies gyventojai, o skurdžiausieji matytų šią lengvatą kaip savo ausis. Antrasis siūlymas yra socialiai teisingas, nes daugiausia šia paslauga, matyt, naudotųsi mažiausias pajamas gaunantys benamiai, tačiau jis nėra ekonomiškai racionalus, nes deginant laužus lauke daug brangios energijos būtų tiesiog paleista vėjais. Trečias siūlymas yra ir socialiai teisingas, ir ekonomiškai racionalus, nes tokiu būdu būtų remiamas vietinio kuro, o ne importuojamų dujų naudojimas šildymui. Tačiau šis siūlymas nėra lengvai administruojamas, nes nėra paprasto ir nebrangaus būdo patikrinti, ar malkomis yra iš tiesų šildomasi, o gal jos naudojamos kepsniams kepti ant laužo ar židiniams kūrenti... Taigi šie trys lengvatų siūlymai turėtų būti pagrįstai atmesti kaip socialiai neteisingi, ekonomiškai neracionalūs ir sunkiai administruojami - būtent šie trys kriterijai ir turi būti naudojami sprendžiant apie vienos ar kitos mokesčių lengvatos pagrįstumą.

Eureka - bet čia ir pričiupau PVM lengvatos šildymui šalininkus! Juk PVM lengvata centriniam šildymui nėra nei socialiai teisinga, nei ekonomiškai racionali, nei lengvai administruojama... Visų pirma, kaip ir PVM lengvatos kailiniams atveju, daugiausia naudos iš PVM lengvatos šildymui gauna pasiturintys šalies gyventojai. Juk kuo daugiau turi nekilnojamojo turto, tuo daugiau suvartoji šilumos ir atitinkamai daugiau gauni lengvatos. Tad lengvata naudingiausia daugiausia nekilnojamojo turto turintiems, arba, kitaip tariant, - turtingiausiems šalies žmonėms. Be to, patys skurdžiausi gyventojai PVM lengvatos išvis negauna - ne todėl, kad jie neturi jokio nekilnojamojo turto, bet dėl to, kad jie, deja, dažnai apskritai neišgali susimokėti už šildymo paslaugas, todėl, kaip ir kailinių atveju, negali šia lengvata pasinaudoti, t. y. mato ją kaip savo ausis. Vietoj PVM lengvatos šildymui nepasiturintys šalies gyventojai naudojasi būsto šildymo išlaidų kompensacijomis. Praeitą šildymo sezoną 220 tūkst. skurdžiausių Lietuvos žmonių gavo šildymo išlaidų kompensacijas, jos valstybei kainavo 140 mln. litų. Be abejo, jie negauna jokios naudos iš PVM lengvatos šildymui, nes vienaip ar kitaip sąskaitą už juos sumoka valstybė. Tad aiškiai matome, kad PVM lengvata centriniam šildymui yra socialiai neteisinga. Taigi šiuo požiūriu ji nedaug kuo skiriasi nuo PVM lengvatos kailiniams.

Tačiau PVM lengvata šildymui yra ne tik socialiai neteisinga, bet ir ekonomiškai neracionali. Didžiausias šios lengvatos trūkumas, kad ji neskatina gyventojų taupiai vartoti šilumos energijos, nes kuo daugiau suvartoji šilumos, tuo daugiau gauni lengvatos. Gyventojas, atlikęs savo būsto renovaciją, gaus gerokai mažesnę lengvatą negu žmogus, kuris pro kiaurus langus ir nesandarias sienas šilumą, kaip ir "visuomeninio šildymosi prie laužų centrinėse miesto aikštėse programos" atveju, leidžia vėjais. Be to, ši lengvata taip pat skatina importuojamų dujų, iš kurių yra gaminama didžioji dalis šilumos, vartojimą. Ji ne tik blogina Lietuvos ekonomikos padėtį, bet ir daro mūsų šalį labiau priklausomą nuo energetinių žaliavų importo. Taigi PVM lengvata šildymui yra ekonomiškai neracionali, nes ji neskatina vietos gamybos (t. y. renovacijos), o priešingai - skatina importo (t. y. dujų) į Lietuvą augimą.

Taip pat PVM lengvata centriniam šildymui nėra sąžininga prie centrinio šildymo neprisijungusių ir autonominiu būdu besišildančių gyventojų atžvilgiu.

Juk jeigu tai yra lengvata šildymui bendrąja prasme, ji taip pat turėtų būti taikoma tiems, kurie šildosi malkomis, dujomis, elektra, geoterminiu šildymu ar kitais būdais. Tačiau einant tokiu keliu gerokai išaugtų administravimo išlaidos, nes nebūtų įmanoma patikimai patikrinti, ar, tarkime, elektra arba malkos iš tiesų naudojamos šildymui, o ne kitiems tikslams. O kaip apskaityti mažų nešiojamų elektrinių radiatorių šilumą? Kaip įvertinti autonominio geoterminio šildymo sąnaudas? O gal šildymo lengvatą reikėtų taikyti ir seno tipo kaitrinėms lemputėms - juk jos taip pat šildo aplinką? O gal visi globalinį klimato atšilimą skatinantys buitiniai prietaisai turėtų gauti PVM lengvatą šildymui? Akivaizdu, kad mėginimas taikyti PVM lengvatą visiems šildymo būdams gali atverti lengvatų Pandoros skrynią ir įstumti mus į absurdiškas situacijas, kurias vėliau suvaldyti būtų labai sunku ir brangu. PVM lengvata šildymui arba diskriminuos prie centrinio šildymo sistemų neprisijungusius gyventojus, arba bus nelengvai ir nepigiai administruojama.

Vadinasi, PVM lengvata šildymui yra blogesnė už visus tris straipsnio pradžioje pateiktus gana absurdiškus siūlymus.

Tad kyla natūralus klausimas, kodėl mes vis dar taikome šią lengvatą? Vienintelis šios mokesčių lengvatos koziris yra didelis jos populiarumas. Taigi tiesiog užprogramuotas nepopuliarumas tos politinės partijos, kuri vis dėlto ryšis šią lengvatą panaikinti. Tad šio straipsnio tikslas ir buvo pateikti argumentus, kodėl ši lengvata nėra naudinga Lietuvai, ir bent kiek sumažinti jos populiarumą tam, kad ateityje būtų galima lengviau priimti nepopuliarų, bet Lietuvos ekonomikai labai naudingą sprendimą - panaikinti PVM lengvatą centriniam šildymui, kuri Lietuvai kainuoja kone 200 mln. litų. Juk vietoj šios lengvatos, kuria daugiausia naudojasi pasiturintys Lietuvos gyventojai, galima būtų padidinti senatvės pensijas visiems pensininkams arba minimalų darbo užmokestį visiems jį gaunantiems darbuotojams, pakeliant neapmokestinamųjų pajamų dydį iki 1000 litų, t. y. iki minimalaus darbo užmokesčio dydžio. Manau, kad šie gyventojai tikrai sutiktų gauti 10 proc. didesnes šildymo sąskaitas mainais už gerokai padidėjusias pajamas. O turtingesniems žmonėms didesnės sąskaitos galbūt išeitų ir į gera - paskatintų didinti savo būsto energinį efektyvumą ir aktyviau dalyvauti daugiabučių renovacijos programose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"