TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kieno rankos laiko pasienio eilių problemos raktą

Kol mūsų politikai gąsdino Lietuvą realių ir menamų Rusijos grėsmių žaibais, perkūnas trenkė visiškai nelauktai ir iš visiškai nelauktos pusės: iš ES narės, mūsų kaimynės ir nacionalinės giminaitės Latvijos. Šis perkūnas virto ne tik ilgose eilėse Latvijos pasienyje po kelias paras stovinčių vairuotojų keiksmais visų valdžių adresu, bet ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos nota Latvijai, trijų Lietuvos rajonų paskelbimu ekstremalios situacijos rajonais ir abiejų valstybių vidaus reikalų ministrų susitikimais, mėginant rasti kokį nors sprendimą.

Ekstremali situacija nors ir sudaro galimybę Vyriausybei skirti iš savo rezervo fondo lėšų būtiniausiems ilgas dienas stovinčių vairuotojų poreikiams patenkinti, bet nesprendžia problemos iš esmės. Vidaus reikalų ministrų tarpusavio diskusijos gali laikinai padidinti pasienio punktų pralaidumą, bet tai irgi nėra problemos sprendimas iš esmės.

Norint padaryti teisingą sprendimą, būtina žinoti, kas vis dėlto atsitiko Latvijoje. Ar tai tik naujos Latvijos vyriausybės politinis ir nedraugiškas žingsnis, ar tokia situacija susidarė dėl visiškai objektyvių priežasčių. Pasirodo, jau gerokai anksčiau paskelbta nepaprastoji padėtis trijuose Latvijos ir Rusijos pasienio rajonuose dėl susikaupusio krovininio transporto šių rajonų pasienio punktuose. Senoji Latvijos vyriausybė žiūrėjo pro pirštus į tokią padėtį, o naujoji Latvijos vyriausybė nusprendė toliau tokios padėties netoleruoti ir griebė jautį už ragų. O tas jautis tai ne kas kita kaip pats ES Komisijos prezidentas J.M.Barossas. Atseit žiūrėkite, kas dedasi vienoje iš ES valstybių ir imkitės priemonių, kad padėtis pasikeistų. O į priemonių planą turėtų įeiti ir derybos su Rusija, kad ji praleistų iš Latvijos per savo pasienio punktus ne po du ar tris automobilius per valandą, o bent po keliasdešimt.

Į priemonių planą turėtų įeiti ir tų Latvijos kelių rekonstrukcija, kuriais važinėja pagrindinis ES krovininis transportas į Rusiją. Kad būtų toje trasoje įrengtos poilsio aikštelės su visa reikalinga infrastruktūra. Tai ir maitinimo punktai, viešbučiai bei moteliai, sutvarkyti keliai ir šalikelės, kad vilkikai žiemą nenuslystų į griovius, kiti svarbūs dalykai. Visoms šioms priemonėms reikalingi ne tik Barosso diplomatiniai žingsniai, derantis su Rusija, bet ir ES pinigai.

Galima tik stebėtis, kodėl Latvija dar anksčiau iš ES gautų finansų nepanaudojo minėtoms reikmėms, kaip tai darė Lietuva. Bet kas buvo tas buvo - praeities jau nepakeisi.

Tačiau ne visi pasienio punktai atsidūrė tokioje sunkioje padėtyje. Pasirodo, tie Lietuvos ir Latvijos pasienio punktai, per kuriuos krovininis transportas keliauja ne į Rusiją, bet į Rygą ar dar toliau - į Estiją - visiškai nėra "užkimšti". Pavyzdžiui, Saločių pasienio punktas per naktį į sekmadienį praleido vidutiniškai po 20 vilkikų per valandą. Tai tik patvirtina prielaidą, kad ne dėl techninių priežasčių kitų punktų pralaidumas yra dešimteriopai mažesnis. Nors po vidaus reikalų ministrų derybų tų pasienio punktų pralaidumas padvigubėjo, tačiau tikėtina, kad tai tik duoklė geriems tarpvalstybiniams santykiams palaikyti. Nes tie papildomai praleisti apie pusantro šimto vilkikų tuoj pat tokiu pat skaičiumi prailgino pasienio Rusijos Terechovo punkto eilę. Todėl neverta tikėtis, kad automobilių eilės prie tų probleminių postų artimiausioje ateityje radikaliai sumažės artimiausioje ateityje, kol Barosso kartu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu neras sprendimo rakto ir kol patys vežėjai neapsidairys aplinkui.

Kiekvienas gali paklausti, kodėl vilkikai nekeliauja į Rusiją per Baltarusiją? Pasirodo, keliauti per Baltarusiją ne tik rizikinga, bet ir nepalyginamai brangiau. Baltarusijos pasienietis, jeigu jam kiltų įtarimų, gali pareikalauti iškrauti visą krovinį. Po to reikia vėl jį sukrauti ir visa tai - vežėjo sąskaita. Jeigu krovinys būtų neteisingai deklaruotas, Baltarusijos pasienietis jį gali konfiskuoti kartu su visa transporto priemone. Be to, tranzitinį krovinį privalo lydėti baltarusiška palyda, žinoma, ne už ačiū. Todėl vežėjai, vengdami ne tik rizikos, bet ir norėdami turėti mažiau išlaidų, renkasi kelią per Latviją. Dabar šis kelias pasidarė labai "duobėtas". Tikėtis, kad Lietuva notomis ir pagąsdinimais ką nors pakeis - naivu. Tą turėtų žinoti, bet, matyt, nežino ir mūsų užsienio reikalų ministras. Susisiekimo ministerijos aukšto pareigūno komentarai tik pila žibalo į ugnį, bet nekeičia padėties pasienyje. Kaip ir vežėjų užsispyrimas vežti krovinį tik per Latvijos ir Rusijos artimiausią punktą ir nesinaudoti pustuščiais šiauriau esančiais tokiais pat punktais.

Išvada peršasi viena: jėgos pozicija kaip ir užsispyrimas dabar jau neduoda rezultatų. Nebe tie laikai. Ir kaip čia neprisiminsi mūsų klasiko Kristijono Donelaičio: "Dumplės yr naudingas daikts į kaminą pūsti, bet prieš vėją pūst jos niekados nederėjo."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"