TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kipro finansų krizė ir ekonomikos drama

2013 03 29 4:47

Kipras tapo dar viena - po Islandijos, Airijos, Graikijos - nacionaline ekonomika, nesusidorojusia su savo finansais ir patyrusia didelę ekonominę krizę. Šiemet Kiprui prognozuojamas 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) kritimas, kitais metais - 1,3 proc., bet, atrodo, tai dar pernelyg optimistinė prognozė.

Pasaulyje seniai nebebūna krizių dėl didelių realios ekonomikos sutrikimų gaminant prekes ar teikiant paslaugas. Kad ir kokia būtų kur nors kilusi sausra, bulvių maras, karvių kempinligė ar kavos derlių pražudžiusios šalnos, kad ir kaip užkaistų ekonomika dėl to ar kito technologinio gamybos perversmo, visa nacionalinė ekonomika tik pasiūbuoja įprastu cikliškumu.

Didžiausius sukrėtimus ekonomikai sukelia ekscesai finansų srityje. Pakanka nurodyti 1929-1933 metų Didžiąją krizę ir, žinoma, visas pokario krizes.

Taip yra todėl, kad tarptautinis kapitalo judėjimas per pastaruosius trisdešimt metų gavo didžiulę laisvę ir pasiekė milžinišką mastą. Metiniai tarptautiniai kapitalo srautai nuo 5 proc. pasaulio BVP 1997-aisiais padidėjo iki beveik 20 proc. 2007 metais. Kapitalo disponuotojams (privatiems kaupėjams ir pensijų fondams, draudimo bendrovėms, bankams) investicijos užsienyje teikė galimybę pelningiau panaudoti savo kapitalą, o besivystančioms ir augančioms ekonomikoms jis, suprantama, buvo papildoma ekonomikos kėlimo jėga.

Toks abipusis pasitenkinimas lėmė labai liberalų požiūrį į tarptautinio kapitalo judėjimo kontrolę. Investuotojai patys tapo valdžia sau. Užtenka prisiminti Lietuvos 2002-2007 metų patirtį, kai užsienio kapitalas plūdo į šalį. Perkaitęs ūkis netruko pasukti dviženklės infliacijos link, ji tapo fataline grėsme valstybės eksportui. Lito devalvavimo klausimas buvo įtraukiamas net į oficialias darbotvarkes. Lietuvai grėsė, devalvavus litą, dar didesnė infliacija ir ekonomikos augimo sustabdymas. Nuo susikompromitavimo (šalis būtų pasižymėjusi kaip nesuvaldžiusi infliacijos ir neįvykdžiusi įsipareigojimo išlaikyti stabilų lito kursą euro atžvilgiu) Vyriausybę išgelbėjo pasaulinė ūkio krizė. Mūsų ekonominė politika liko nieko dėta, išsaugojo gerą vardą, kaltė dėl krizės atiteko išorės jėgoms.

Esant laisvam kapitalo judėjimui jokia vyriausybė negali jo reguliuoti, nerizikuodama pakenkti sau. Jei dėl tos laisvės patiriama nuostolių, vyriausybė paprastai praranda valdžią. Jos narius dar galima bandyti teisti (kaip Islandijoje), bet griežtesnių taisyklių kapitalui dėl to neatsiranda.

Todėl kartu su vis didesniu tarptautinio kapitalo naudojimusi laisve pagausėjo ir finansų ekscesų, ir ūkio krizių židinių įvairiose pasaulio dalyse. Kurį laiką ekonomikos viešpačiai iš aukšto žiūrėjo į Meksikoje, Argentinoje, Rusijoje ar Tailande kylančias finansines nelaimes ir žmonių ekonominius praradimus. Bet kai krizė parklupdė labiausiai išsivysčiusias pasaulio ekonomines galybes, jos net ėmėsi iniciatyvos bandyti šiek tiek reguliuoti tą judėjimą. Tai daroma per grupę G-20, tačiau, be ryžtingų frazių, konkrečių darbų iš ten nematyti.

Būtų klaidinga iš tų sukrėtimų, kuriuos sukelia nevaldoma ir nevaržoma pasaulinė finansų rinka nacionalinėms ekonomikoms, skubėti daryti išvadą "saugokis užsienio kapitalo". Mūsų krašte jau net ir vienas kitas politikas keikteli tardamas: "Tie skandinaviški bankai..." Tai didelė klaida. Ekonominiu požiūriu esame atsilikusi valstybė, todėl tik daugiau kapitalo padės mums greičiau vytis lyderius.

Tačiau yra didelis skirtumas tarp kapitalo, atvykstančio į šalį kaip tiesioginės užsienio investicijos (kai įmonės perimamos, modernizuojamos ir plėtojamos arba steigiamos naujos), ir kapitalo, kuris atvyksta kaip portfelinės investicijos, t. y. paskolos, obligacijos. Arba siekiama nusipirkti nedidelį kiekį akcijų, o vėliau jas parduoti ir užsidirbti iš palūkanų.

Pakanka atkreipti dėmesį į tai, kad didesnius negu kitos sunkumus patiriančios šalys turi peraugusius, neproporcingai didelius bankų ar finansų sektorius, ir jau matome kandidatę į krizę ar jos auką. Islandija - keturiskart, Kipras - septyniskart (Lietuvos bankų turtas sudaro apie 65 proc. BVP).

Po 1997 metų finansų krizės Pietryčių Azijos valstybėse buvo padarytos gana griežtos išvados, kad įvežant kapitalą į šalį būtina neleisti įsivyrauti portfelinėms investicijoms, nes jos visada turi trumpalaikius tikslus, ryškią spekuliavimo nuostatą ir stiprų minios instinktą. Tačiau praktikoje, t. y. tiek centrinių bankų veikloje, tiek valstybių ekonominėje politikoje, to skirtumo darymo lengvai neįžiūrėsime. O prasiskolinusios valstybės daugiausia gaus būtent tokio kapitalo, užgožiančio tiesiogines investicijas.

Lietuvoje dabar, pradedant 2009 metais, didžiąją dalį į šalį įplaukiančio užsienio kapitalo, deja, sudaro portfelinės investicijos. Tačiau reikėtų pažymėti, kad tas kapitalas - tai valstybės priverstinis skolinimasis (platinant obligacijas), siekiant padengti ankstesnes skolas ir finansuoti nesibaigiantį valdžios finansų deficitą.

Pabaigoje - paguodos žodis. Neseniai paaiškėjo, kad deivės Afroditės, t. y. Kipro salos, teritoriniuose vandenyse plyti didžiulės naftos ir dujų atsargos. Išžvalgius tik pirmą iš dvylikos perspektyvių plotų nustatyta - jame gali būti 300 mlrd. eurų vertės naftos ir dujų. Turint galvoje, kad Kipras grumiasi dėl 10 mlrd. eurų paskolos ir kad jo metinis BVP yra 18 mlrd. eurų, šalies ateitis atrodo daugiau negu optimistinė. Kaip, beje, ir visų valstybių, sugebančių tramdyti finansų pasaulį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"